Įvykiai Jonavoje

pamokslai.lt

Bendruomenė renkasi

Antradieniais 18.30 val.
Sekmadieniais 10.00 val.

Sodų g. 19, Jonava
(įėjimas iš vidinio kiemo pusės)

pasižiūrėti žemėlapyje

ĮĖJIMAS

Mums rašykite

Įvairios nuorodos

Krikščioniškas knygynas

Pamokslai

Seminarai

Laikraštis "GANYTOJAS"

TV laida "Evangelija.TV"

Radijo laida "DURYS"

"Klausimai-atsakymai"

Seminaras "Laimingos šeimos pagrindai"

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

E-Biblija

"Kelionė Biblijos puslapiais"

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Liudijimai:

Džiana Džesen

Nick Vujicic

Sausio

"Vaikų kalėdos" Jonavoje

Kalėdinis džiaugsmas tęsiasi

2022-01-09

LapkričioSausio 8 d. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tarnautojai surengė tris labdaros organizacijos iš JAV „Samariečio krepšys“ inicijuotus „Vaikų Kalėdos“ dovanėlių dalinimo bei Evangelijos skelbimo renginius.

Vaikučiai su tėveliais buvo kviečiami į Evangelikų bažnyčios patalpas, kuriose ir vyko renginiai. Čia jų laukė šventinė programa: nenustygstanti močiutė su anūke deklamavo eilėraštį ir atliko dainą apie Kalėdų žvaigždę – Jėzų Kristų, atnešusį gyvenimo džiaugsmą, o animacinis filmas apie sėjėją priminė istoriją iš Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus. Skambėjo ir žinia apie vaikus, kurie, palikę Tėvo namus bei klaidžiojantys po pasaulį, sugrįžta namo. Nykštukai kvietė vaikučius pažinti Jėzų Kristų drauge su bažnyčia.

Džiaugiamės, kad Dievo malonė lietė susirinkusiųjų širdis, ir dėkojame Dievui, kad tokiu nelengvu metu galime liudyti Kristų ir skelbti Jo meilę žmonėms.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

„Vaikų Kalėdų“ renginiai Jonavos rajone

2021-12-07

Lapkričio 27–28 dienomis Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tarnautojai surengė penkis „Samariečio krepšio“ organizacijos „Vaikų Kalėdų“ teatralizuotus renginius, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 100 vaikų su tėveliais. Renginiai vyko gražiai sutvarkytų pastatų salėse Jonavos Kultūros centro filialuose, Rukloje, Šveicarijoje ir Šiluose. Šiuose evangelizaciniuose renginiuose drauge su bažnyčios kolektyvu dalyvavo Ruklos miestelio Kultūros centro vaikų dramos grupė, vaidinusi spektaklį apie Jėzaus gimimą. Šis vaikų kolektyvas su savo vadove dalyvavo visuose penkiuose renginiuose, o Šveicarijos renginyje giesmelę dainavo šio miestelio mažoji dainorėlė.

Visų renginių metu aktyviai dalyvavo viena močiutė su anūkėle – jos gražiai pristatydavo stebuklingą Kalėdų žinią apie gimusį Jėzų Kristų. Susirinkę vaikai žiūrėjo animacinį filmuką apie sėjėją iš Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus, o renginio pabaigoje visi svečiai buvo supažindinti su Evangelijos esme – išgelbėjimu ir nuodėmių atleidimu. Visų renginių metu vyko draugiškas bendravimas su kultūros ir seniūnijų darbuotojais. Dievo žodžio sėkla buvo pasėta mažose širdelėse – džiaugiamės ir dėkojame Viešpačiui, kad Jis atidaro duris į žmonių širdis.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Pastoriaus G.Ažuko tarnavimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Šiandiena (2021-10-31) dalyvavome šventinėse pamaldose, skirtose Reformacijos dienai paminėti, Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčioje. Pamaldų įrašas, pamokslas nuo 16 min. iki 35 min.

https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=703882517681640

Koncerto akimirka, vykusio Reformacijos proga spalio 31 d. Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčioje:

https://www.facebook.com/100000913375543/videos/3125808927701461/

Evangelikų bažnyčių šventė Kunigiškių kaime

Birutė Venteraitienė 2021-07-27

Kunigiškių kaime, Jonavos raj., po šimtamečiais uosiais, sodyboje, kurioje stovi svirnas, menantis XIX amžių, liepos 25 d. vyko šventinės pamaldos, į kurias susirinko tikintieji iš Jonavos, Ukmergės ir Anykščių evangelikų bažnyčių. Sveikinimo žodį tarė pastorius Giedrius Ažukas kuris džiaugėsi, kad į šventę susirinko toks didelis būrys tikinčiųjų bei savo kalboje akcentavo, kad mūsų žvilgsnis būtų nukreiptas į mūsų „išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų, kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam“ (Hebr 3,1-2), ir kad būtume tvirti tikėjime bei visuomet „džiaugtumėmės tuo, kad mūsų vardai įrašyti Danguje“(Lk 10,20).

Pamaldų metu šlovino ir pamokslą apie Evangelijos grožį ir išgelbėjimą tikėjimu pasakė pamokslininkas Juozas Stankevičius iš Vievio. Patarnavo malda ir įžvalgomis iš Šventojo Rašto bei ragino aukoti Anykščių krikščionių evangelikų bažnyčios vyresnioji Birutė Venteraitienė. Šioje šventėje taip pat dalyvavo viešnios – Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Vakarė“ dainininkės, kurios atliko sakralinės muzikos giesmes, sukurtas pagal poetų Elenos Kaminskienės ir Nerijaus Drūlios eiles. Autorines giesmes giedojo Vitalija Sabanskienė iš Anykščių bei Lina Budrienė iš Jonavos. Galėjome pasidžiaugti Danutės Kasparavičienės nuotraukų paroda, kuri puošė sodybos namo langines.

Po pamaldų vykome į šalia esantį Apeikiškių kaimą (1 km.nuo sodybos), kur Širvintos upėje buvo pakrikštyti Justas, Nojus ir Luknė. Po krikšto pastorius G. Ažukas visiems trims pasikrikštijusiems įteikė krikšto pažymėjimus bei knygeles „Naujasis Miesto katekizmas“.

Ypatinga Dievo malonė lydėjo visos šventės metu. Turėjome puikią galimybę dalintis savo liudijimais ir nuoširdžiu bendravimu su tikėjimo namiškiais iš kitų miestų. Po suneštinių pietų ansamblio „Vakarė“ dalyvės padainavo keletą dainų tėviškės tema. Viešnios buvo paliestos Dievo žodžio, giesmių tekstų ir stebėjosi tikinčiųjų nuoširdumu, o pamaldas įvardino kaip „puikiai organizuotą renginį“. Krikščionys iš Jonavos, Ukmergės, Anykščių bendruomenių išgyveno Viešpaties artumą, džiaugėsi susitikę po ilgo nesimatymo, dėkojo Dangiškajam Tėvui už nuostabų orą, gausias vaišes ir iki vėlaus vakaro nenorėjo skirstytis.

Už šventę esame dėkingi Viešpačiui, kuris mus surinko ir leido išsiskleisti įvairioms Jo suteiktoms dovanoms, kurios praturtino mus visus.

Birutė Venteraitienė

Nuotraukų autorės – Vitalija Sabanskienė ir Danutė Kasparavičienė

evangelija.lt

Jonavos ir Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių šventė

2019-08-02

Liepos 28 d. Jonavos ir Ukmergės bažnyčios surengė netradicines pamaldas, bendravimo popietę ir vandens krikštą Kunigiškių kaime. Suvažiavo ne tik broliai ir seserys iš Jonavos bei Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių, bet ir svečių šeima iš Norvegijos, Oslo bei pastorių Egidijaus ir Jurgitos Kučinskų šeima iš Raseinių.

Pamaldos prasidėjo Jonavos bažnyčios pastoriaus Giedriaus Ažuko įžanginiu žodžiu. Pastorius prisiminė evangelikų istoriją Upninkų ir Kunigiškių kaimo žemėse, kurios XV a. su Upninkų dvaru priklausė Kristinui Astikui, vėliau XVI-XVII a. – jo sūnui Radvilai, kuris tapo Radvilų giminės pradininku bei pradėjo garsią Lietuvos bajorų ir didikų dinastiją, ir jo palikuonims, vėliau tapusiais LDK kunigaikščiais. Na o sodybą, kurioje vyko šventė, pastatė vyras pavarde Palaima.

Labai jautriai skambėjo šlovinimo giesmės, kurias atliko Ukmergės bažnyčios šlovintojai. Gražūs žodžiai ir skambi melodija tiesiog tekėjo per laukus.

Evangelikų tikėjimo akcentas – nuoširdi ir tikra meilė Dievui, Jo Žodžiui, tikėjimas tiesa, tai girdėjome šių pamaldų metu. Apie Dievo meilę ir meilę Dievui pamokslavo Raseinių evangelinės bažnyčios pastorė Jurgita Kučinskienė. Po pamokslo vykome prie Širvintos upės, kurios vandenyse pastorius Giedrius Ažukas vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios (Mt 28,19) pakrikštijo tris tikinčiuosius bei įteikė krikšto pažymėjimus.

Gražu, kai broliai vienybėje gyvena... Visą dieną šimtamečių uosių pavėsyje džiaugėmės Viešpaties gerumu, bendravimu, pasigardžiavome ir sočiais pietumis.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

LEBB kalėjimų kapelionų susitikimas

2019-05-24 - 25

Gegužės 24-25 dienomis Lietuvos vyrų kalėjimuose tarnaujantys LEBB pamokslininkai ir pastoriai – kalėjimų kapelionai (Darius Aškinis, Gintautas Gruzdys, Alvydas Stankevičius, Osvaldas Nenartavičius, Gintautas Miežonis, Juozas Stankevičius, Rimas Šablinskas, Elvinas Minkelis, Giedrius Ažukas) susirinko maldai dvasinei ir broliškai bendrystei į Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčiai priklausančią sodybą esančią gražiose Paširvinčio draustinio apylinkėse.

Penktadienio vakarą susirinkę pradėjome nuo Dievo žodžio klausymo, kuriuo dalinosi kalėjimų vyresnysis kapelionas, Ignalinos bažnyčios pastorius Darius Aškinis. Pastorius kalbėjo iš 142 psalmės, kurioje karalius Dovydas dalijas savo išgyventais jausmais, sielvartais. Kaip dažnai nebūname išgirsti suprasti aplinkinių, kaip aplanko nusivylimai ir pamirštama parodyti dėmesį bei artimo meilę... Tai lietė kiekvieno vyro širdį, nes praktiškai visi buvo patyrę panašių dalykų savo tarnystėje. Šlovinome Viešpaties vardą, apylinkės skambėjo nuo vyriškų balsų giedančių gyriaus giesmes savo Dievui. Juozas Stankevičius ir Elvinas Minkelis puikiai atliko įvairių autorių kūrinius, išreiškiančius meilę Kūrėjui.

Šeštadienio rytą po maldos aplankėme buvusį Paširvinčio vandens malūną kuris veikė nuo 1933 m. iki 1954 metų. Šiandien tai mėgstama aplinkinių gyventojų maudynių ir poilsio vieta. Širvinta srauni, labai akmenuota bei viena iš skaidriausių Lietuvos upių.

Vėliau skyrėme laiko aptarti tolimesnę tarnystę kalėjimuose, pasidalyti savo pastebėjimais ir sutarti dėl tolimesnio nuteistų vyrų lankymo grafiko. Tai neįkainojamos akimirkos praleistos kartu su tikėjimo broliais iš Alytaus, Vilniaus, Ignalinos, Vievio, Elektrėnų Rokiškio, Kėdainių ir Jonavos.

Kviečiame visus Lietuvos tikinčiuosius palaikyti maldose šį tarnavimą bei Dievo žodį nešančius mūsų pamokslininkus: „...buvau kalinys, ir atėjote pas mane“. Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 36,40).

LEBB kalėjimų tarnystės informacija

evangelija.lt

Knygnešio diena Jonavoje

2019-03-23

Š. m. kovo 21 d. Jonavos rajono viešoji biblioteka drauge su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia surengė renginį Knygnešio dienai paminėti. Prie renginio prisijungė ir leidyklos „Upė“ vadovė Jurga Karosaitė. Leidykla „Upė“ skelbia akciją – „PADOVANOK knygą N. T. Wright’o „Tiesiog Geroji Naujiena“ BIBLIOTEKAI“! Šios akcijos tikslas – Gerąja Naujiena pasiekti Lietuvos miestelius bei kaimus. Tad pirmosios šios akcijos knygos atiteko Jonavos ir jos filialų bibliotekoms.

Renginį pradėjome Lino Kučinsko atliekamomis dainomis, po kurių sekė išsamus pastoriaus Giedriaus Ažuko pasakojimas apie knygnešių istorinį laikotarpį po Lietuvoje kilusio 1863–1864 m. sukilimo prieš carinės Rusijos valdymą. Uždraudus lietuvišką raštą lotyniškomis raidėmis buvo norima Lietuvą surusinti, net naikinant katalikiškas ir evangeliškas bažnyčias bei verčiant jas stačiatikių cerkvėmis. Tai vyko net keturiasdešimt metų – nuo 1864 iki 1904 m. Į Lietuvą nelegaliai buvo nešamos užsienyje atspausdintos dvasinio turinio knygos, katekizmai, giesmynai bei tokie leidiniai kaip „Varpas“, „Aušra“, „Tėvynės sargas“ ir kiti. Su šia veikla susiję tokie žymūs Lietuvos kultūros veikėjai kaip Motiejus Valančius, Maironis, Vincas Kudirka, Jurgis Bielinis, Justinas Vareikis, evangelikų kunigas Povilas Jakubėnas, politikas Martynas Yčas.

„Knygnešiai ir jiems talkinę dvasininkai tarsi nutiesė kelią Lietuvos nepriklausomybei, išsaugoję mūsų raštą ir skleidę jį po visa kraštą“, – kalbėjo pastorius Giedrius Ažukas. Baigus pasakoti knygnešių istoriją į sale atėjo ir pats knygnešys Linas…padeklamavo eilėraštį, atnešė knygų savo terbelėje ir dar sugiedojo senovinę Biržų krašto dainą šlovinančią Kristų. Klausytojai buvo maloniai nustebinti.

Jurga Karosaitė labai vaizdžiai pristatė savo įkurtą „Upės“ leidyklą bei joje išleistas knygas gražiai įpindama Evangelijos žinią apie Dievo karalystę ir Kristaus atperkančios aukos svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Klausytojai dėmesingai ir jautriai išklausė šią žinią.

Bibliotekos darbuotojai ir svečiai dėkojo už gražų teatralizuotą knygnešio dienos paminėjimą, kuris išliks gražiuose prisiminimuose.

Filmuota renginio ištrauka: https://youtu.be/6Jo1WLalnIw

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Vokietijos kariuomenės kapeliono viešnagė Jonavoje

2019-03-13

Š. m. kovo 11 d. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriaus, kariuomenės evangelikų kapeliono Giedriaus Ažuko kvietimu, Jonavoje lankėsi Rukloje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, Vokietijos kariuomenės karo kapelionas Johannesas Mulleris ir jo asistentas Paulis Friesenas. Viešnagės metu svečiai aplankė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčią, kurioje susipažino su bažnyčios dvasine, gailestingumo bei evangelizacine veikla. Kapelionui labai patiko jaukiai įrengta bažnyčios pamaldų salė bei pirmojo Lietuvos evangeliko ir mūsų krašto šviesuolio Abraomo Kulviečio paminklas. Svečiai aplankė Jonavos kultūros centrą bei išlikusį Jonavos senamiestį.

Pastorius papasakojo Jonavos ir jos rajono istoriją. Svečius sujaudino pasakojimas apie šio krašto evangelikų istoriją Europos Reformacijos metu, XVI–XVII a., taip pat apie II-ojo pasaulinio karo mūšius Jonavoje ir jos apylinkėse ir apie tragišką žydų tautos gyventojų likimą.

Svečiai stebėjo Kultūros centre vykusį koncertą „Nukalsiu saulę Lietuvai“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jie labai šiltai atsiliepė apie kolektyvų pasirodymus bei rodoma meilę Tėvynei, Lietuvai, kurią atspindėjo ir dainų žodžiai, ir šokių elementai. Svečiams įspūdį paliko ir lietuvaičių tautiški kostiumai. Jų akimis Lietuva yra graži šalis, o žmonės – šilti, atviri, bendraujantys.

Karo kapelionai

Kovo 11 d. minėjimas

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

jonavoszinios.lt

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato kariais

2019-03-06

Š. m. kovo 3 d. Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios pastorius ir LR kariuomenės Evangelikų karo kapelionas Giedrius Ažukas ir Evangelikų vyr. karo kapelionas bei Biržų Evangelikų Reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas, dalyvavo Kauno Evangelikų Reformatų bažnyčioje vykusiose jungtinėse pamaldose.

Šiose pamaldose dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Rukloje, vokiečių karo kapelionas, karininkai bei kariai evangelikai iš Vokietijos ir Olandijos. Vokiečių karo kapelionas tarė sveikinimo žodį bei kartu su kariais sugiedojo giesmę vokiškai. Kunigas-misijonierius iš JAV Frank van Dalen pasakė pamokslą apie laisvę bei išėjimą iš vergystės, remiantis Šventojo Rašto Išėjimo knygos 12 skyriumi.

Po pamaldų vyko nuoširdus bendravimas vadinamas AGAPE, po kurios Nato kariai drauge su LR kariuomenės Evangelikų kapelionais lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kuriame anglų kalba vedantis ekskursiją gidas išsamiai papasakojo Lietuvos karo istoriją, bei paminėjo Lietuvai nusipelniusias Evangelikų tikėjimo asmenybes, pirmąjį Lietuvos kariuomenės vadą generolą Silvestrą Žukauską, didijį LDK karo etmoną, kunigaikštį Jonušą Radvilą (jo vardu pavadintas Rukloje įsikūręs mokomasis pulkas) ir kt.

Pastorius Giedrius Ažukas pakvietė Vokietijos kapelioną bei NATO priešakinių pajėgų bataliono karius apsilankyti Jonavos krikščionių evangelikų pamaldose. Gera kada tikėjimo broliai vienybėje gyvena ne tik gindami bei saugodami draugiškų valstybių nepriklausomybę, bet ir atrandama bendrų tikėjimo siekinių, kad mūsų gyvenimo kelionėje būtų išaukštintas Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardas.

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato
kariais

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

jonavosnaujienos.lt

ALFA kursai Jonavoje

2019-02-10

Nuo š.m. vasario 17 d. kiekvieną sekmadienį nuo 17 val. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčioje vyks ALFA kursai. Adresu: Jonava Sodų 19 (nuotraukoje pastatas).

Jonavos Krikščionių Evangelikų bažnyčios
pastorius Giedrius Ažukas

evangelija.lt

LR KARIUOMENĖJE EVANGELIKŲ KARO KAPELIONAI

2019-01-28

Š.m. sausio mėn.28 d.Lietuvos Respublikos kariuomenės evangelikų vyr. kapelionas ir Biržų Evangelikų Reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, kartu su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriumi bei evangelikų karo kapelionu Giedriumi Ažuku lankėsi Rukloje ir susitiko su Mechanizuotos pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi bei katalikų vyr. kapelionu majoru Sauliumi Noretu.

Evangelikų vyr. kapelionas pristatė vadui evangelikų kapelioną Giedrių Ažuką, kuris kuruos Ruklos įgulą. Vyksiančio bendradarbiavimo tarp evangelikų ir katalikų kapelionų LR kariuomenėje, Giedrius Ažukas, rikiuotės metu bus pristatytas kariams. Susitikimo metu evangelikų kapelionai su MPB "Geležinis Vilkas" vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi ir kapelionu majoru Sauliumi Noretu aptarė tolimesnes evangelikų kapelionų tarnystės perspektyvas ir bendradarbiavimą. Vėliau evangelikų kapelionai susitiko su evangelikų kapelionais iš Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos. Aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes, sutarė dėl konkrečių bendrų pamaldų ir renginių Rukloje ir Jonavoje, kuriuose drauge dalyvautų NATO valstybių karo kapelionai atliekantys savo misiją Lietuvoje ir LR kariuomenės katalikų ir evangelikų kapelionai.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija ir nuotraukos

jonavoszinios.lt

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vasaros šventė (galerija)

2018-07-24

Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą (1 Kor 1, 9). Šiais Apaštalo Pauliaus žodžiais prasidėjo šventinis pokylis sodyboje, į kurią susirinko gausus Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tikinčiųjų būrys. Viešpats mus ne tik pašaukė atsiliepti į Jo kvietimą gyventi amžinybėje, atgailaujant už savo ankstesnį nuodėmingą gyvenimą ir išpažįstant Kristų savo Viešpačiu, bet ir būti bendruomenėje, bendrystėje, bendrauti, būti bažnyčioje kartu su visais broliai ir seserimis, kurie nuoširdžiai šaukiasi Viešpaties vardo.

Dievas dovanojo gražias liepos 21–22 dienas Kunigiškių kaime, Jonavos rajone, buvusiose kunigaikščių Radvilų žemėse. Švietė saulė, gaivino švelnus vėjelis, tad buvo gera ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šimtamečių uosių pavėsyje giedojome Viešpačiui giesmes, meldėmės, klausėme Dievo žodžio, bendravome, žaidėme, šokome, ėjome prie Širvintos upės maudytis ir grožėjomės žydinčiomis lauko gėlėmis, bet svarbiausia džiaugėmės vieni kitais.

Vakare pašlovinus Dievą, pastorius Giedrius Ažukas paragino dar tvirčiau įsitvirtinti Viešpatyje, statyti savo gyvenimus ant kertinio akmens: Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus (1 Kor 3, 11). Iliustruodamas kertinio akmens svarbą, pastorius iliustracijai parodė sodybos namo kertinius akmenis (jie aiškiai matosi), ant kurių pastatytas namas stovi jau 80 metų. Neabejotina, kad pastatas, kurio kertinis akmuo yra Jėzus Kristus, stovės amžinai.

Paširvinčio draustinio pašonėje stovinčioje sodyboje iki sutemų netilo bendravimo šurmulys, šlovinimas ir akordeono muzika. Danutės rankose atgijęs akordeonas tarsi priminė, kaip praeitame amžiuje tikintieji giedodavo Dievui giesmes kaimo sodybose.

Kylant saulei galėjome klausyti gervių giesmių, gandrų kalenimo bei įvairių paukščių giesmininkų, tarsi kviečiančių saulę kiekvienas savo kalba. Netrukus į sodybą sugužėjo ir svečiai iš Vievio, Ukmergės bažnyčių, kuriuos taip pat pasitikome su akordeonu ir giesme „Štai ši diena Dievo mums duota...“

Sekmadienio pamaldos vyko tarp uosių ir obelų. Akordeonas ir gitara, Danutės ir Juozo balsai, tarsi pagal Dievo suderintą scenarijų vedė tikinčiuosius prie Viešpaties širdies, šlovinančios bažnyčios balsas sklido po visą apylinkę.

Pastorius Giedrius Ažukas priminė angelų išsakytą pažadą apie Jėzaus Kristaus sugrįžimą (Apd 1, 11): Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų. Jėzus tikrai sugrįš, sugrįš kaip jaunikis pas Jo laukiančią ir budinčią nuotaką Bažnyčią, kuri nemiega bet yra pasiruošusi, einanti pas Jį, laukianti Jėzaus, kaip palyginime apie dešimt mergaičių. Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis (Mt 25, 11). Bažnyčia turi nepamiršti, kad Viešpats įstengs įvykdyti Savo pažadą, kuris ne kartą užrašytas Biblijos eilutėse: Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui...(1 Tes 4, 16). Mes negalime miegoti – turime laukti ir budėti. Jei Bažnyčia pamiršta, kad Jėzus sugrįš, ji gyvena tik dėl šios žemės poreikių, bet apaštalas Paulius sako: Jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių (1 Kor 15, 19). Turėkime tikėjimą ir viltį, jog Jis tikrai sugrįš, ir mes, kurie Jo laukiame, gyvensime su Juo per amžius.

Po pamaldų ant laužo virėme sriubą, kepėme dešreles ir dalijomės savo tikėjimu, gyvenimo liudijimais, žaidėme, šokome, tiesiog mėgavomės vieni kitų bendravimu. Ačiū Viešpačiui už Jo beribę malonę, gerą orą, dėkojame visiems dalyvavusiems, ir tariame AČIŪ ištikimiesiems sesėms bei broliams, kurie taip nuostabiai surengė šią šventę

Mūsų Viešpatie, ateik! (1 Kor 16, 22)

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija.

evangelija.lt

EVANGELIKŲ KAPELIONŲ ĮVEDIMAS

2018 gegužės 03,
Evangelikų reformatų bažnyčos inf.:

Vadovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. susitarimu dėl Evangelinės sielovados ir evangelikų kapelionų tarnystės Lietuvos kariuomenėje, š. m. balandžio 20 d. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo įvesti ir palaiminti tarnystei du dvasininkai: Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos evangelikų bendruomenės vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas.

Yra patvirtintas Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenėje STATUTAS. Jo pirmas straipsnis skelbia: Evangelinė sielovada Lietuvos Kariuomenėje Lietuvos evangelikų reformatų kanoninėje teisėje prilyginama Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo organizaciniam vienetui – distriktui, yra vadinamas: Karo distriktas. Jam vadovauja Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo ordinuotas vyresnysis kunigas – superintendentas. Jis yra distrikto vykdantysis vadovas ir eina evangelikų karo vyriausio kapeliono pareigas. Vyriausiojo kapeliono pareigas eina kun. Rimas Mikalauskas.

Statuto penktas straipsnis skelbia: Karo distrikto pagrindiniai maldos namai yra Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, kur ilsisi evangelikų reformatų protektorių ir Sinodo kuratorių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų – lauko ir didžiųjų etmonų kunigaikščių Kristupo Radvilo Perkūno ir Jonušo Radvilo palaikai.

Karo distrikto tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių karių (jūreivių) ar jų šeimos narių – evangelikų reformatų ir kitų evangelikų, ekumeniškai bendradarbiaujančių su Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, sielovada.

Šiek tiek istorijos:

Karo kapelionų tarnyba turi senas tradicijas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ji minima nuo XV a. pradžios. Drauge su kariais į žygius traukdavę karo kapelionai laikydavo Šv. Mišias – pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją – Viešpaties Vakarienę, prieš mūšį laimindavo ir drąsindavo karius. Vienas žymiausių XVI a. Reformacijos veikėjų – šveicaras Ulrichas Cvinglis buvo karo kapelionas ir žuvo Kappel’io mūšyje, gindamas Šveicarijos protestantiškų kantonų sienas nuo katalikiškų kantonų kariuomenės įsiveržimo.

1918-aisiais atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 metų pradžioje (1919 m. sausio 9 d. Kauno įgulai paskirtas pirmasis karo kapelionas – R. katalikų kunigas Bronislovas Bumša) buvo įsteigta kariuomenės dvasininkijos institucija, kurią sudarė vyriausiojo kariuomenės kapeliono institutas su 109 įvairių tikybų dvasininkais – karo kapelionais. Katalikų buvo daugiausia, bet karo kapelionus turėjo ir kitų religijų išpažinėjai: judėjai, evangelikai, sentikiai ir stačiatikiai.

Pagrindinė karo dvasininkijos veiklos kryptis buvo rūpinimasis kariškių religine praktika. Karo kapelionai laikydavo mišias ir pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją, prisaikdindavo karius, šventindavo vėliavas bei lėktuvus, patardavo kariškiams įvairiais moralės bei sąžinės klausimais ir pan. Nors ir neturėdami visų klebonams suteiktų teisių, jie krikštijo, tuokė bei laidojo kariškius ir jų šeimos narius. Jų pareiga buvo taip pat apie įvykusią nelaimę informuoti mirusiojo artimuosius arba atitinkamų parapijų klebonus. Svarbi kariuomenės dvasininkijos veiklos kryptis buvo religinis karių ir kariūnų ugdymas. Karo kapelionai vesdavo tikybines dorovinio ugdymo pamokas ir rengdavo religinio turinio pokalbius. Religinis švietimas kariuomenėje buvo viena iš svarbiausių kapeliono pareigų.

Kariuomenės kapelionai privalėjo dėstyti savo dalies mokyklose bei rengiamuose kursuose tikybos ir doros pamokas pagal vyriausiojo kariuomenės kapeliono nustatytas programas, taip pat vesti tikybinio-dorovinio turinio pokalbius kuopose, skyriuose bei įstaigose dalies vado ar viršininko paskirtu laiku. Karo kapelionai mobilizacijos atveju negalėjo būti atleidžiami nuo savo pareigų ir privalėjo drauge su savo kariuomenės dalimi vykti į karą.

Pirmuoju ir ilgiausiai ištarnavusiu Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu buvo reformatų kunigas Adomas Šernas. Jį šiose pareigose pakeitė jaunas kunigas Aleksandras Balčiauskas, Lietuvos ev. reformatų Kolegijos nutarimu 1940 03 16 paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu.

Kun. Adomas Šernas 1938 m. parengė evangelikų liuteronų ir reformatų giesmių bei maldų knygelę – Karys evangelikas, kurios turinys buvo parinktas taip, kad, prireikus, iš jos kariai galėtų pasisemti paguodos, kad sustiprėtų jų tikėjimas, vidinė drausmė, Dievo ir tėvynės meilės dvasia.

Evangelikų liuteronų karo kapelionu buvo Klaipėdoje gyvenęs kun. Valentinas Gailius. Jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės 7-ojo pulko evangelikų karių kapelionu ir tarnavo iki 1930 metų.

1934 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės 6-ojo pulko evangelikų kapelionu Klaipėdoje buvo paskirtas liuteronų kun. Petras Dagys, kilęs iš Biržų, Peikštenių kaimo.

1940 m. birželio 14 d. okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, 1940 m. liepos 2 d. visi karo kapelionai iš savo pareigų buvo atleisti, o karo dvasininkijos institucija panaikinta.

..............................................................................................................

Pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos kapelionu tapo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, 1991–1996 m. ėjęs Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas. Jam buvo suteiktas atsargos pulkininko laipsnis.

2000 m. lapkričio 18 d. Vatikano Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuli, remiantis Šv. Sosto ir Lietuvos valstybės sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ordinariatas. Pagrindinė Ordinariato bažnyčia – Ordinariato katedra yra Ignoto bažnyčia.

Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas (nuo 2011 m. kovo 14 d.) yra Lietuvos kariuomenės ordinaro arkivyskupo Gintaro Grušo paskirtas kun. mjr. Rimas Venckus, gimęs 1976 m. Degučiuose, 1991–1997 m. studijavo Telšių kunigų seminarijoje, 2001 m. baigė kapelionų kursus Estijoje.

Lietuvos liuteronų Bažnyčia jau nuo 1990 metų mėgino atkurti kapeliono tarnystę. Vyskupas Jonas Kalvanas vyresn. vedė pokalbius su Lietuvos vyriausybe bei kunigais. Klaipėdoje tarnaujantis kun. Reincholdas Moras vienu metu buvo įvardijamas kapelionu. O 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Konsistorija buvo paskyrusi kun. Virginijų Kelertą atsakingu už protestantiškų kapelionų sritį. Jis buvo nuvykęs į Vokietiją pasisemti patirties.

Po beveik 80 metų pertraukos Lietuvos reformatų Bažnyčia ryžosi Lietuvos kariuomenėje atkurti evangelikų kapeliono tarnystę. 2014 metų pabaigoje Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, vadovaudamasis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sutartimi su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, paskyrė superintendentą kun. Rimą Mikalauską eiti evangelikų vyriausiojo karo kapeliono pareigas. Paskirtojo evangelikų vyr. kapeliono pirmutinė užduotis buvo organizuoti karo evangelinės sielovados instituciją, organizuoti mokymus, parinkti karo sielovadai jaučiančius pašaukimą tarnautojus, surasti finansinių išteklių šiai veiklai organizuoti ir vykdyti, nes 2014 metų susitarime nebuvo numatytas valstybinis finansavimas. Kun. Rimas Mikalauskas dalyvavo tarptautiniuose jaunų kapelionų kursuose Lenkijoje, Europos protestantų kapelionų suvažiavime, užmezgė tarptautinius ryšius su Europos ir Amerikos protestantų karių evangelikų sielovados institucijomis. Organizavo karo sielovados įvadinį mokymo kursą dvasininkams kandidatams Kaune, kurį pravedė JAV kariuomenės karo kapelionas, atsargos pulkininkas leitenantas kun. Mike Yarman’as. Numatoma bendradarbiauti ir kviesti į Lietuvą JAV karo kapelionų ugdymu užsiimančią organizaciją dėl karo sielovados mokymų pravedimo. Nuo 2016 metų sugražinus šauktinius, paskelbus Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų nepagrįsto atleidimo nuo privalomos karo prievolės, kyla nauji uždaviniai: dvasininkų mokymas specialiai karo kapeliono tarnystei – karių sielovados tarnystei. Plečiasi tarnystės apimtys. Karo distriktas – formaliai yra veikianti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios institucija, tačiau, tęsiant susiklosčiusias evangelikų ekumenines tradicijas, istorinius ir šiuolaikinius tarpbažnytinius susitarimus bei daugelio metų bendravimo patirtį, šią evangelinę karo sielovados tarnystę, pasak kun. R. Mikalausko, palaiko Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vadovas Gabrielius Lukošius ir kitų, nors ir mažiau skaitlingų, tačiau aktyvių evangelinių bendruomenių vadovai.

Lietuvos evangelikų reformatų Generalinio superintendento kolegialiu sprendimu, 2018 m. balandžio 20 d. Bendros misijos aktu evangelikų karo kapelionų pareigoms paskirti Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas. Viliamės, kad netolimoje ateityje evangelikų kapelionų gretas papildys ir evangelikų liuteronų dvasininkai.

Kėdainiuose į istorinę reformatų bažnyčią, kurios rūsiuose ilsisi LDK vyriausieji kariuomenės vadai – reformatai kunigaikščiai Radvilos, į Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionų įvedimo pamaldas atvyko LERB kuratoriai – D. Balčiauskas ir R. Bareikienė, Reformatų Bažnyčios ir Evangelinių bažnyčių bendrijos dvasininkai, evangelikų karo kapelionų giminės, draugai.

LK evangelinės sielovados kapelionus laimino Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Karo distrikto superintendentas, evangelikų karo vyr. kapelionas – kun. Rimas Mikalauskas.

Prieš tai abu kapelionai perskaitė Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenės kapeliono priesaiką. Po kapelionų palaiminimo, juos nuoširdžiai sveikino draugai, šeimos nariai, tikėjimo broliai ir seserys. Šiam įvykiui skirtą homiliją pasakė Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyr. pastorius Gabrielius Lukošius. Pamaldas puošė reformatų giesmės, kurias a cappella užvesdavo vyr. kapelionas – kun. R. Mikalauskas, ir N. Akmenės giedotoja – giesmių kūrėja Daiva Palionienė, pagrojusi vargonais bei pagiedojusi gerai žinomą savo kūrybos giesmę Aš kaip žalias medis.

Išskirtinėse pamaldose dalyvavęs paskutinio prieškario evangelikų kapeliono – kun. Aleksandro Balčiausko – sūnus, LERB kuratorius Donatas Balčiauskas, sveikindamas kapelionus, džiaugėsi, kad pagaliau ir evangelikai kariškiai: kariai, kariūnai, karininkai turės kariuomenėje savo dvasininkus, linkėjo jiems sėkmės, ištvermės, kantrybės šioje tarnystėje ir Dievo palaimos.

Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionas M. Palionis padėkos homilijoje sakė, jog jam suteikta didelė garbė būti evangelikų kapelionu, kad, Dievui padedant, galės skelbti Evangeliją jauniems žmonėms – pradedantiems karinę tarnybą ar tarnaujantiems Lietuvos valstybės sargyboje.

Po paskutinės giesmės ir reformatams įprastos tylios maldos kapelionai bei šių neeilinių pamaldų dalyviai nusileido į Radvilų mauzoliejų ir atliko pirmą kapelionų tarnystę – pasimeldė prie čia palaidotų LDK karo vadų sarkofagų, prisimindami juos kaip dievobaimingus, uolius tikėjimo brolius, jų nuopelnus Reformatų Bažnyčiai.

Balandžio 20 d. pamaldos Kėdainių reformatų bažnyčioje – tikrai svarbus, išskirtinis įvykis, po kurio jau drąsiai galime sakyti, kad mūsų šalies kariuomenėje yra atnaujinta evangelinė sielovada.

„V.r.ž.“ inf.

ref.lt

Sveikiname naujuosius karo kapelionus M. Palionį ir G. Ažuką (vaizdo įrašai)

2018-04-21

Vadovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos susitarimu dėl evangelinės sielovados Lietuvos kariuomenėje, balandžio 20 d. tarnauti evangelikų kapelionais buvo įvesti du nauji dvasininkai. Naujų evangelikų karo kapelionų – Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios ganytojo Mindaugo Palionio ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios ganytojo Giedriaus Ažuko palaiminimas ir įvedimas tarnystėn vyko Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Vyriausiojo kapeliono pareigas eis kun. Rimas Mikalauskas.

Čia galite peržiūrėti Mindaugo Palionio pamokslo ir naujųjų kapelionų palaiminimo vaizdo įrašus:

&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;br&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;gt;

evangelija.lt

Iš ciklo „Lietuvos vardo ambasadoriai“: Radvilos

Žaneta Martingale, 2018-03-27

Dar praėjusių metų pabaigoje Jonavos kultūros centre pradėtas organizuoti vakarų-susitikimų ciklas „Lietuvos vardo ambasadoriai“, skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Jonavos gyventojai ir svečiai jau turėjo progos susitikti su istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku, kunigu-egzorcistu Arnoldu Valkausku, kitais kultūros, meno, mokslo srityse triūsiančiais žmonėmis, o kovo 22 d. Jonavos kultūros centras, bendradarbiaudamas su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia, pakvietė į susitikimą su istorijos profesoriumi Deimantu Karveliu, kuris pasakojo apie vieną garsiausių, turtingiausių ir įtakingiausių LDK kunigaikščių Radvilų giminę.

Istorikas Deimantas Karvelis ne kartą pabrėžė, kad kunigaikščiai Radvilos (arba Radvilai – tai lietuviška šios garsios pavardės versija, lietuviškuose tekstuose minima jau XVI–XVII a.; Radvilos – lenkiška transkripcija) iš tiesų vertai įtraukti tarp Lietuvos vardo ambasadorių, nes, nors jie ir nekalbėjo lietuviškai, bet jie tikrai yra lietuviškos kilmės ir turėjo didžiulę įtaką visose gyvenimo srityse – ir politikoje, ir ekonomikoje, ir karo, kultūros, bažnyčios istorijoje... Jie gyveno tuo etapu, kai Lietuva buvo sudariusi vieną valstybę su Lenkija, ir Lietuva turėjo dešimt valdovų, bet nė vienas iš jų nebuvo lietuvis. Tuos 300 metų Lietuvos, lietuvių kalbos likimas buvo Lietuvos bajorų rankose, o iškiliausia ir įtakingiausia iš bajorų giminių buvo Radvilos.

Garsiausi šios giminės atstovai – pusbroliai Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis. Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, vyriausiasis etmonas, Vilniaus vaivada. Jo, o jam mirus, ir Radvilos Rudojo pastangomis Lietuva su Lenkija sudarė valstybę pakankamai geromis sąlygomis. Kitu atveju Lietuva galėjo tapti tik menka Lenkijos provincija.

Radvilos visuomet laikė, kad jų tėvynė yra LDK. Tad net ir sukūrus bendrą valstybę su Lenkija šios giminės atstovai visais įmanomais būdais gynė Lietuvos interesus. Pavyzdžiui, Radvila Perkūnas per trejus metus šiaurės Lietuvoje tik savo dvaro lėšomis pastatė tvirtą bastioninę pilį, kuri 150 metų gynė Lietuvos sienas nuo švedų ir rusų. O Jonušas Radvila, tuo metu buvęs LDK etmonu, matydamas, kad negali sustabdyti rusų kariuomenės, traukėsi į Kėdainius ir 1655 m. prikalbino daugiau nei 1000 Lietuvos bajorų pasirašyti sutartį su Švedija. Taip buvo sulaužyta unija su Lenkija, bet buvo sustabdyta rusų ekspansija.

Radvilos suvokė išsilavinimo svarbą, todėl ne tik siuntė savo vaikus studijuoti į Europą, bet ir stengėsi prikviesti į Lietuvą pačius geriausius ir garsiausius mokytojus ir kitų sričių specialistus, steigė mokyklas. Taip pat jie buvo įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi turėti galimybę savo gimtąja kalba girdėti ir Dievo mokslą. Jie statė bažnyčias, mokėdavo dvasiškiams algas, finansuodavo religinės literatūros leidimą ir rūpinosi jiems pavaldžių žmonių asmeniniu tikėjimu, nes tvirtai tikėjo, kad Paskutiniojo teismo dieną jie duos apyskaitą ne tik už save, bet turės atsakyti ir už jiems pavaldžius žmones.

Klausytis istoriko Deimanto Karvelio, kuris gilinasi į šios šeimos gyvenimą, visuomet nepaprastai įdomu. Savo pasakojimą jis iliustravo ir skaidrėmis, o renginio pabaigoje mielai sutiko atsakyti į susirinkusiųjų klausimus. Vieniems buvo įdomu, kaip Radvilos atrado tikėjimą, kas iš Radvilų labiausiai nusipelnė Lietuvai, kokie raštai sukėlė audrą Romos imperijoje ir pateko į uždraustų knygų sąrašą, kiti domėjosi Radvilų šeimos moterų gyvenimu, tretiems rūpėjo jau šių dienų realijos – kaip profesorius D. Karvelis vertina siekius Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę.

D. Karvelis paminėjo, kad rašydami testamentus Radvilos visuomet paminėdavo, kad verta gyventi dėl 3 dalykų: visų pirma – dėl Dievo garbės, antra – dėl tėvynės garbės, trečia – dėl šeimos arba giminės garbės. Norisi tokio suvokimo ir tokios gyvenimo krypties palinkėti ir visiems mums.

Nuotraukų autorė jonavietė Danutė Kasparavičienė

evangelija.lt

Sėjamas Dievo žodis savu metu atneša derlių

2018-03-17

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios iniciatyva š. m. kovo 9 d. buvo suorganizuotas dar vienas labdaringos organizacijos „Samariečio krepšys“ akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginys Jonavos socialinių paslaugų centro salėje. Šią akciją pristatęs bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pasidžiaugė šia švente ir galimybe kalbėti apie Jėzaus Kristaus gimimą į šią žemę, Jo gyvenimą, kančią, mirtį ir prisikėlimą, nes už 3 savaičių visi minėsime Jo prisikėlimo šventę – Velykas. Tad išsamus pasakojimas apie Viešpatį apjungė Kalėdų ir Velykų žinias, padėjo aiškiau pamatyti Evangeliją. Kaip iliustracija parodytas animacinis filmukas – istorija apie sėjėją ir keturias dirvas – dar labiau sujaudino gausiai susirinkusių vaikučių bei jų mamų ir tėčių širdis.

Vaikai džiaugėsi gautomis dovanomis, o jų tėveliai ir mamos dovanų gavo evangelizacinį leidinuką Evangelija.lt, Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios išleistą laikraštį „Reformacijai 500“ bei Šventąjį Raštą.

Viešpaties žodžio sėklos tikrai krito į širdis ir, tikime, savu metu atneš derlių, nes parašyta: „Sėk sėklą rytą ir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros“ (Ekl 11, 6).

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Dovana visada neša džiaugsmą (galerija)

2018-02-25

Gražų, šaltą ir snieguotą ketvirtadienio, vasario 22 d., vakarą į Jonavos raj. savivaldybės Socialinių paslaugų centro salę rinkosi globėjų šeimynos. Vaikų klegesys ir džiugi nuotaika jau sufleravo, kad čia vyks kažkas įdomaus.

Prasidėjus 2018 m. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia surengė dar vieną labdaros organizacijos iš JAV „Samariečio krepšys“ vykdomos akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginį, kurio metu vaikams ir jų globėjams buvo pasakojama apie pačią nuostabiausią dovaną pasaulyje – Jėzų Kristų ir gelbstinčią Jo žinią, Evangeliją.

„Vaikų Kalėdų“ akciją pristatė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Buvo rodomos skaidrės apie pasaulio sukūrimą, nuopuolį, Dievo meilę, Jėzaus tarnystę, kryžių, prisikėlimą ir atpirkimą. Vaikai labai susidomėję žiūrėjo filmukus apie tai, kaip ruošiamos šios akcijos dovanėlės ir kokį džiaugsmą jos teikia visame pasaulyje gyvenantiems vaikams. Netrukus tokiomis dovanėlėmis džiaugėsi ir jie patys – emocijos liejosi per kraštus. Džiaugsmingas AČIŪ skambėjo ne kartą.

Malda padėkoję Viešpačiui už suteiktą džiaugsmą, socialinių paslaugų centro darbuotojos, vaikai, globėjai (vaikų vadinami tėčiais ir mamomis) ir bažnyčios savanoriai bendravo prie vaišių stalo.

Džiaugiamės gražiu ir prasmingu vakaru.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

"Vaikų Kalėdos" Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčioje

jonavoszinios.lt
2017-12-13

Jonavos Krikščionių Evangelikų bažnyčios patalpose ( Sodų g. 19) visą praėjusį gruodžio 9 d. šeštadienį nerimo vaikų klegesys ir džiaugsmas. Įvyko trys ”Vaikų Kalėdų” renginiai, kurių metu buvo rodomas lėlių spektakliukas “Obuoliukų šeimyna”, po kurio Evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pristatė “Samariečio krepšio” organizaciją, papasakojo apie Kalėdų esmę bei kartu su savanoriais dovanojo vaikams Kalėdines dovanėles.

Akcija „Vaikų Kalėdos“ vykdoma bendradarbiaujant su tarptautine labdaros krikščioniška organizacija „Samariečio krepšys“ iš JAV(„Samaritan‘s Purse“), https://www.samaritanspurse.org). Ši akcija savo pobūdžiu unikali ir kartu didžiausia visame pasaulyje. „Vaikų Kalėdų“ tikslas - suteikti vaikams džiaugsmą ir viltį bei papasakoti Gerąją Naujieną apie Dievo meilę.

Kasmet artėjant Kalėdoms JAV, Kanadoje bei daugelyje Vakarų Europos šalių Evangeliškų bažnyčių, vaikai ir suaugę į batų dėžutes surenka dovanėles vaikams. Vėliau šios dovanėlės kartu su knygelėmis, pasakojančiomis apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, yra siunčiamos į nepasiturinčias šalis. Taip šie žmonės parodo savo meilę ir rūpestį kitose šalyse gyvenantiems vaikams. Tai yra didžiausias ekumeniškai vykdomas labdaros projektas Lietuvoje, nes jame yra dalyvavusi ir Evangelikų Liuteronų bei Katalikų bažnyčios.

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčia, jau trys metai iš eilės aktyviai dalyvauja ir remia „Vaikų Kalėdų“ akciją. “Kalėdos pati didžiausia šventė visame pasaulyje, visose krikščioniškose valstybėse, tad džiugu, kad laukiant Kalėdų galima kalbėti apie pačią Kalėdų esmę Kristaus Evangeliją, be kurios ir nebūtų šios gražios šventės. Nuostabu matyti degančias iš džiaugsmo vaikų akis, kai jie gauna dovanėles, gera matyti, kaip jie su susidomėjimu klauso istorijos apie didžiausią Dievo dovaną mums - Jėzų Kristų!”- sako bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Džiaugiamės, kad Jonavos miesto ir rajono vaikai galėjo džiaugtis dovanėlėmis kurios šiais metais atkeliavo iš Vokietijos. [Vaikų Kalėdos logo]

Dovanėlėmis džiaugėsi “Baltojo pyrago” darbuotojų vaikučiai bei Jonavos raj. Socialinių paslaugų centro darbuotojų rekomenduojamų šeimų vaikai. Vaizdingai ir įdomiai parodytu spektakliuku liko patenkinti ne tik vaikai bet ir jų tėveliai o šventė baigėsi gražiu bendravimu ir padėkomis bažnyčios savanoriams kurie surengė šią gražią šventę.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginys Jonavoje

Milda Venslovienė
2017-11-05

„Pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Reformacijos metais. Šiais metais daugelis krikščioniškų šalių švenčia bei mini REFORMACIJOS 500 metų jubiliejų. Šis įvykis pakeitė Europos tautų gyvenimą, atnešdamas į kiekvieną tautą Dievo žodį gimtąja kalba bei atgaivindamas gelbstinčios Dievo malonės žinią, jog per tikėjimą Jėzumi Kristumi žmogus įgyja savo sielos išgelbėjimą.

Keitėsi Europa, keitėsi ir Lietuva“, – šiais žodžiais Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pradėjo renginį, skirtą paminėti Reformacijos 500 metų jubiliejui.Labai džiugu, kad renginys įvyko spalio 31 d. – tikrąją Reformacijos dieną ir būtent Jonavoje, pirmojo Lietuvos evangeliko-protestanto Abraomo Kulviečio gimtajame krašte.

Kokią įtaką kultūrai, švietimui, ekonomikai ir Bažnyčiai Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje padarė Reformacija, kilusi prieš 500 metų spalio 31 d. vakarą, Martynui Liuteriui paskelbus garsiąsias 95 tezes Vitenberge? Apie tai įdomiai pasakojo Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos katedros, istorijos mokslų daktaras, buvęs jonavietis prof. Deimantas Karvelis. Profesorius labai išsamiai pristatė ir skaidrėmis iliustravo Martyno Liuterio kelią dvasinių pokyčių link, atskleidė jo troškimą pažinti Dievą gyvai ir asmeniškai, ne per liturgiją ar tradiciją. Pranešimas buvo tikrai įdomus ir visų susirinkusiųjų dėmesys buvo nukreiptas į pranešėją.

Vaizdingas pasakojimas pakrypo prie Reformacijos sklaidos Lietuvoje būdų ir aplinkybių, pagrindinių Reformacijos srovių LDK ir jų įtakos sociokultūriniams procesams. Profesorius paminėjo žymiausias Lietuvos Reformacijos asmenybes – Martyną Mažvydą, Abraomą Kulvietį (jo paminklas stovi Jonavos Santarvės aikštėje, visai šalia pastato, kuriame vyko renginys), Mikalojų Radvilą Juodąjį. Buvo apžvelgtos ir jų idėjos, veikla, prisiminti ryškiausi Reformacijos laikotarpio tekstai.
Reformacija sužadino teologinius disputus, paskatino pertvarkyti švietimo sistemą. Būtent Reformacijos idėjas skleidusių asmenybių dėka buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba su gramatika, poezija, lietuviškomis giesmėmis.

Kaip Kristaus Tiesos žodžių atspindžiai matosi ir girdisi šiandien? Apie tai kalbėjo Evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Jis apžvelgė naujuosius evangelinius judėjimus, moderniųjų evangelikų Bažnyčias, paminėdamas ir sekmininkų bei „Tikėjimo žodžio“ Bažnyčias, kurios atnešė į mūsų tautą dar aiškesnį Dievo paveikslo suvokimą, meilę Dievo žodžiui – Šventajam Raštui.

Žinoma, Reformacijos jubiliejui skirtame renginyje skambėjo ir Viešpatį šlovinančios giesmės. Reformacijos žinią visada lydėjo Dievą mylinčių žmonių padėkos giesmės, himnai ir psalmės. Tad ir šio vakaro metu Reformacijos bei mūsų laikmečio giesmes giedojo Vilniaus bažnyčios choras, vadovaujamas Ritos Brazaitienės. Puikūs balsai ir gilūs, dvasią pakylėjantys ir susimąstyti kviečiantys giesmių žodžiai jaudino susirinkusiųjų širdis.

Renginio pabaigoje buvo skirta laiko ir susirinkusiems rūpinčius klausimus aptarti. Žmonės domėjosi apie ekumeninį judėjimą Lietuvoje, apie trečiąją Reformacijos srovę, šalia liuteronizmo ir kalvinizmo, arijonų judėjimą, taip pat pavadinimo „protestantai“ kilme, išsakė susirūpinimą dėl skaudaus (bet to ignoruoti negalime) Romos katalikų bažnyčios santykio į Reformacijos idėjas tiek XVI a., tiek ir šiandieninėje Lietuvoje. Į renginio dalyvių klausimus išsamiai atsakinėjo svečiai kun. T. Šernas ir prof. D. Karvelis.

Renginyje dalyvavo Jonavos miesto meras Eugenijus Sabutis, kuris taip pat pasidalijo gražiomis įžvalgomis apie Reformaciją ir padėkojo už renginį. Taip pat dalyvavo ir LR seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė, švietimo bei teisėsaugos darbuotojai ir kiti jonaviečiai bei miesto svečiai, tad Kultūros centro mažoji koncertų salė buvo pilna. Džiaugiamės, kad Jonavos miesto gyventojai vis labiau suvokia ir gerbia Reformacijos padarytą įtaką Lietuvai.

Ypatingas dėmesys rašytam Dievo žodžiui gimtąja kalba, kurį rodė Reformacijos dalyviai XVI a., puoselėjamas ir šiandien – renginio dalyviai galėjo įsigyti prof. D. Karvelio knygą „Iš Radvilų giminės istorijos“, Vilniaus universiteto prof. Dainoros Pociūtės monografiją „Nematomos tikrovės šviesa“ – apie Reformacijos asmenybes, jų gyvenimą ir darbus, bei daug kitokių įdomių istorinių ir dvasinių knygų, kuriomis prekiavo iš Vilniaus atvykęs Reformatų literatūros centras.

Renginių, skirtų REFORMACIJOS 500 metų jubiliejui paminėti, ciklas, prasidėjęs sausio mėn. Vilniuje ir nuvilnijęs per visą Lietuvą dar tęsiasi. Šis Jonavoje vykęs renginys – tai bendras Jonavos savivaldybės Kultūros centro ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios renginys. Tikėkimės, kad tokių istorinių, edukacinių projektų mūsų miesto erdvėse vyks ir daugiau.

Danutės Kasparavičienės nuotraukos:

evangelija.lt

Evangeliškos poezijos ir giesmių vakaras Jonavos suaugusiųjų švietimo centre

Jolanta Miščiukienė
2017-10-17

„Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui (Ef 5,1-2). Iš meilės Tiesai, meilės Kristui bei meilės Dievo žodžiui prieš 500 metų gimė Reformacija. Iš meilės Jonavai surengėme šį renginį, iš meilės Kūrėjui gimė autorei šios eilės bei giesmės. Tad gyvenkime mylėdami vienas kitą ir su mylinčiomis širdimis klausykime tai ką girdėsime šį vakarą“, – įžanginį žodį prieš pradedant renginį tarė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas.

Minint Reformacijos 500 metų sukaktį, spalio 12-osios vakarą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia pakvietė į Evangeliškos poezijos ir giesmių vakarą, kuris vyko Jonavos suaugusiųjų švietimo centre. Tai buvo nuostabus, širdį liečiantis ir ją keičiantis vakaras: sielą lietė puikių atlikėjų profesionaliai atliekamos giesmės, o Elenos Kaminskienės eilės kalbino širdį, kvietė pakelti akis į žemės ir dangaus Kūrėją. Kaip pati eilių autorė ir rašo:

Dievo rankose – būtys ir nebūtys,
Džiaugsmo fiestos ir ...skausmo bedugnės,
Čia visi atradimai ir netektys ...,
Ir ramybė, ir nerimo ugnys...
Tik iš Jo ateina gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, ramybė, paguoda...

Žmogus žemiškojoje kelionėje daug skausmo, netekčių, nevilties. Jį slegia kasdieniai rūpesčiai, vienatvė. Kiekvienas nori būti stiprus, pasitikintis savimi, nori būti mylimas ir suprastas, bet, deja, gyvenimas meta įvairius iššūkius. Vieni atranda vidinių jėgų ir eina pirmyn, kiti palūžta ir plaukia pasroviui. Kas gali pakelti tą žmogų, kas gali priglausti jį, kas gali pasakyti, kad tu, žmogau, esi reikalingas? Štai, kaip švelniai, poezijos knygelėje „KITOKIA MEILĖ“ poetė užrašė:

Kas pavers tavo rūškaną rytą

Į svaiginančiai smagų šokį?
Kas tau leis prisiglaust prie savęs,
Nors mylėti visai dar nemoki...

Kas išplėš iš piktos vienumos
Ir ištars:“ Tu labai reikalingas“?
Kas lyg paukštį į laisvę išleis,
Paprasčiausiai, kad būtum laimingas?

Niekada nepaliks, bus šalia.
Nuolat klumpantį guos, ves ir mokys.
Gal skaudės, bet bus skausmas kitoks:
Jėzaus meilė pakels. Ji kitokia. („Kitokia meilė“)

Net nepajutome kaip prabėgo laikas, nes visi nurimę klausėmės prasmingų eilių ir giesmių skambėjimo. Girdėjome ir Reformacijos himnu tapusios giesmės Martyno Liuterio „Tvirčiausia apsaugos pilis“, klausėmės kompozitoriaus Gintauto Abariaus kūrybos. Vakaro metu Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kolektyvas „Vakarė“ poetei Elenai Kaminskienei padovanojo staigmeną – vakaro pabaigoje padainavo porą sakralinių melodijų pagal autorės žodžius.

„Kažkur giliai mumyse įrašytas jaudinantis amžinybės troškimas, tačiau žmogaus siela lyg nendrė linksta tai į vieną, tai į kitą pusę – čia prisipildo dangaus, čia, žiūrėk, išsenka ir sotinasi vien žemiškais potyriais, čia vėl išalkusi šaukiasi amžinojo Dievo...“ (Elena Kaminskienė)

Visų šiame puikiame vakare dalyvavusių jonaviečių vardu nuoširdžiai dėkojame Ritai Brazaitienei, Vitalijui Beconiui, Raimundui Daunoravičiui, Agnei Kavaliauskienei bei Elenai Kaminskienei – jūs buvote nuostabūs.

Vaizdo įrašas.

evangelija.lt

Upninkų Biblioteka

2017-09-22

Vakar bibliotekoje vyko renginys, skirtas Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti. Apie Reformaciją, jos įtaką švietimo sistemai ir kultūros raidai mums pasakojo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Taip pat klausėme ištraukų iš pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo "Katekizmo" ir K. Donelaičio "Metai" knygos, kurias skaitė J. Miščiukienė ir L. Gedminienė, o to laikmečio giesmes atliko L. Kučinskas. Buvo šiltas vakaras, kupinas istorijos, žinių ir atradimų. Ačiū už atvykimą pas mus ir už bibliotekai padovanotas knygas!

Upninkų bibliotekos informacija

Kunigaikščių Radvilų keliais

Jolanta Miščiukienė

Ankstyvą rugsėjo 9 dienos rytą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios iniciatyva buvo organizuota ekskursija „Kunigaikščių Radvilų keliais“, prie kurios prisijungė svečiai iš Alytaus, Marijampolės ir Raseinių. Kelionės maršrutas Jonava–Dubingiai–Deltuva–Kėdainiai. Ekskursiją vedė istorikas, prof. dr. Deimantas Karvelis, kuris visos kelionės metu pasakojo apie XVI a. Reformacijos asmenybes ir garsią LDK didikų giminę – Radvilas.

Kelionė prasidėjo prie Abraomo Kulviečio (1510–1545) paminklo, kuris stovi Jonavos miesto Santarvės aikštėje. Prieš 500 metų Jonavos krašte, Kulvos dvare, gimė ši nepaprasta asmenybė, raštijos ir reformacijos Lietuvoje pradininkas.

A. Kulvietis mokėsi graikų, hebrajų, lotynų kalbų, gilinosi į senovės kultūrą. Žinių troškimas jį nuvedė į Krokuvą, vėliau į Nyderlandų Liuveno universitetą, seniausią Šiaurės Europoje, kuriame plito didžiojo humanisto Erazmo Rotardamiečio, Reformacijos sąjūdžio pradininko, idėjos. A. Kulvietis mokėsi ir Leipcigo bei Vitenbergo universitete. 1540 m. lapkritį baigė Sienos universitetą Italijoje, apsigindamas pasaulietinės ir bažnytinės teisės doktoratą. Šiuose universitetuose tuo metu sklido protestantizmo idėjos. Su tomis idėjomis jaunasis mokslininkas ir išskubėjo į Lietuvą. Vilniuje jis prisistatė karalienei Bonai Sforcai, kuri atkreipė dėmesį į jauną pamokslininką, baigusį mokslus jos gimtojoje Italijoje. Puikai išsilavinusi karalienė taip pat buvo linkusi į protestantizmą. Bona padėjo A. Kulviečiui įsteigti Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą–kolegiją, skirtą bajorų vaikams mokyti. Pagal Sorbonos kolegijos pavyzdį sukurtoje mokykloje daugiau kaip 60 vaikų mokėsi graikų, hebrajų, lotynų kalbų ir Šventojo Rašto. Žinoma, čia buvo skleidžiamos reformatorių idėjos, o mokyklos vadovas nevengė kritikuoti katalikų kunigų. Kol karalienė buvo arti, A. Kulvietis galėjo jaustis gana saugus. Bet vos tik ji 1542 m. iškeliavo iš Vilniaus į Krokuvą, mūsų kraštietis buvo Vilniaus vyskupo įskųstas karaliui Žygimantui Senajam ir gautas karališkas dekretas, kuriame nurodyta bajorą A. Kulvietį atvesdinti į Bažnyčios teismą. Dekrete parašyta, kad lietuvis Abraomas iš Kulvos atsimeta nuo šventosios Romos katalikų bažnyčios, tiek žodžiais, tiek darbais išpažįsta svetimą mokslą ir kitus į paklydimą traukia. Todėl A. Kulvietis išvyko į Karaliaučių, kur tapo kunigaikščio Albrechto patarėju ir pradėjo dirbti naujoje mokykloje, kuri turėjo rengti evangelikų kunigus. Mokiniai, tarp kurių buvo ir lietuvių, gilinosi į humanitarinius mokslus, kalbėjo lotyniškai, dalyvaudavo disputuose.

Vaclovas Biržiška, parašęs A. Kulviečio biografiją, atkreipė dėmesį, kad jis buvo didelio pamaldumo, darbštumo ir padorumo pavyzdys. Kaip mokslininkas, jis buvo laikomas daugelio sričių specialistu, nepaliaujantis gilinti savo žinių. 1544 m. A. Kulvietis tapo pirmuoju Karaliaučiaus universiteto vicerektoriumi. Šiandien sakytume – rektoriumi. Tai buvo universitetas, skirtas ne tik Prūsijai, bet ir platesniam kraštui.

Svarbiausiu A. Kulviečio kūriniu laikomas 1543 m. laiško forma parašytas „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), adresuotas Bonai Sforcai, kuriame jis išdėsto savo teologines pažiūras. Šiame kūrinyje autorius kritikavo Katalikų bažnyčią, neišsilavinusius, godžius dvasininkus. Jis buvo įsitikinęs, kad teisę aiškinti Šventąjį Raštą turi kiekvienas mokslo ragavęs žmogus. Laiške jis dėstė savo tikėjimo tiesas, pasisakė prieš celibatą. A. Kulviečio gyvenimo ir veiklos tyrinėtoja prof. Dainora Pociūtė monografijoje „Maištininkų katedros“ teigia, kad šis tekstas pradėjo „nepriklausomo žmogaus ir kritinės Lietuvos minties istoriją“. A. Kulvietis jautėsi teisus ir prieš Dievą, ir prieš savo sąžinę: „O jeigu ką prieš sąžinę pasakyčiau, tekrinta ant manęs Dievo rūstybė.“ Abraomas Kulvietis yra vadinamas pirmoji Lietuvos sąžinė.

A. Kulvietis buvo pasirengęs įvairiapusėms švietimo ir dvasinio gyvenimo reformoms, kuriomis degė ir Radvilų giminė. Apie tai ir sužinojome, keliaudami ir klausydami tikrų faktų bei istorijų iš prof. Deimanto Karvelio lūpų.

Atvykę į Upninkus, sustojome ties pirma Jonavos krašte pastatyta bažnyčia. Radvilos buvo LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje. Radvilos buvo viena turtingiausių Europos giminių, jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10053 kaimus. Upninkai taip pat buvo vienas iš miestelių, kuris priklausė Radvilų giminei ir pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1442 m. pirmo žinomo jos valdytojo Kristino Astiko testamente sūnui Radvilai Astikui.

Molėtų rajone aplankėme esantį Dubingių miestelį, kuris įsikūręs 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, dar vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krašte. Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos paminklas). XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje. Ant šio Dubingių piliakalnio stovėjo Radvilų pilis, šalia buvo suręsta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I pastatė naują mūrinę, renesanso stiliaus bažnyčią, kur, manoma, buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis (1515–1565 m.), kuris buvo vienas iš žymiausių Radvilų giminėje, ne tik užėmęs svarbiausius valstybės postus – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas. 1682 m. Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų reformatų sinodas. XVII a. – XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę. 1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia sudegė.

Palikę Dubingių miestelį, autobusu pajudėjome link Kėdainių, aplankydami ir Deltuvos miestelį, kuris yra 6 km į vakarus nuo Ukmergės. Sustojome prie XVI a. pastatytos, deja, šiandien tik griuvėsiais virtusios Deltuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios. Deltuvos bažnyčia įsteigta prieš 1570 m. ir yra viena pirmųjų reformatų bažnyčių Lietuvoje. 1615 m. Deltuvos reformatų bažnyčios istorijoje pagrindiniu jos fundatoriumi laikomas Breslaujos maršalka Jurgis Samsonas Podbereskis.

Su didžiausiu susidomėjimu ekskursijos dalyviai klausėsi gido Deimanto Karvelio pasakojimo apie Radvilų giminę Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kuri yra išlikusi nuo XVII amžiaus. Bažnyčia pastatyta renesanso stiliumi, ją 1652 m. pastatė Kristupas Radvila ir jo sūnus Jonušas Radvila. Joje išlikusi renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolų paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje – didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. Dėl unikalios akustikos bažnyčioje vyksta koncertai ir kiti renginiai. Šioje bažnyčioje meldžiasi ir Kėdainiuose gyvenantys evangelikai reformatai.

2001 m. pradžioje restauruoti likusių kunigaikščių Radvilų šeimos narių – Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Elžbietos (1622–1626) ir Stepono (1624–1624) – sarkofagai.

Valdant Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui (1612–1655) – miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. 1627 m. rugpjūčio 24 d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir Kiškų – heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke.

Kunigaikščiai Radvilos rūpinosi socialinėmis miestiečių reikmėmis, todėl 1629 m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 špitolės, našlaičių namai ir ligoninė. Mieste įkurta viena iš pirmųjų vaistinių Lietuvoje. Skirtingų religinių konfesijų miestiečius saugojo 1627 m. pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas. Jį pasirašę Kristupas Radvila ir Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius pripažino evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumą.

Kėdainių klestėjimą nutraukė 1564–1660 m. karas su Rusija ir Švedija. Rusijos kariuomenei okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, 1655 m. rugpjūtį mieste prasidėjo derybos su Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo atstovais dėl LDK pasidavimo Švedijai. Derybos baigėsi 1655 m. spalio 20 d. pasirašytu aktu, kuriuo LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė naują uniją su Švedija. Iš lietuvių pusės uniją pasirašė Jonušas Radvila. Nuo 1659 m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila (1620–1669 m.). Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tik nuo XVIII a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų, daugėjo pirklių ir amatininkų.

Prof. Deimanto Karvelio dėka aplankėme ir Šviesiąją gimnaziją, kurios istorija siekia XVI a. Kėdainių gimnazijos įkūrimas siejamas su reformacijos plitimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1606 metais Kėdainiai atiteko Biržų kunigaikščiams Radviloms, kurie rūpinosi miesto kultūra, švietimu ir ekonomika. 1625 metais kunigaikštis Kristupas Radvila savo lėšomis įkūrė mokyklą, vadovaudamasis Vilniaus provincinio sinodo nutarimu. Kunigaikštis skyrė pinigų mokyklai išlaikyti, mokinių maistui bei knygoms. 1629 metais evangelikų reformatų vyresnybė išleido įstatus, kurie griežtai reglamentavo mokyklos darbą: buvo nurodyta, kaip turi elgtis mokytojai ir mokiniai, parengta mokymo programa. Įstatuose buvo nustatytos 4 dalys (klasės): I klasė (aukščiausioji) – prima, II klasė – sekunda, III klasė – tertia, IV klasė (žemiausioji) – guatra. Taikyti šie mokymo metodai: diktavimas (nebuvo vadovėlių), mokymasis atmintinai, praktinių įgūdžių formavimas (mokiniai buvo verčiami kalbėti lotyniškai net per pertraukas). Pirmasis mokyklos rektorius buvo vokietis iš Gdansko – Fridrichas Štarkius Gdanskietis, jo pavaduotojas – Mikalojus Matusevičius, vėliau – Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis Telega. Dėstė teologijos, filosofijos, matematikos mokslų daktarai: Jonas Šidlovijus, Adomas Rasijus, Aleksandras Torkvatas, Adomas Freitagas, kuris buvo žymus gynybinių įtvirtinimų inžinierius.

Įdomi gimnazijos pastato istorija. Iš pradžių mokykla įsikūrė mūriniuose Šaflerio namuose, prie Didžiosios rinkos aikštės, triukšmingoje ir nepatogioje vietoje. 1631 m. K. Radvilos rūpesčiu Didžiosios pilies ir Josvainių gatvių kampe pradėtas rekonstruoti namas, nupirktas iš miestiečio, buvusio burmistro Petro Zigmuntavičiaus Skomino. Šis pastatas tapo svarbiu architektūriniu XVII a. paminklu. Tai bene vienintelis aukštesniųjų mokyklų pastatas, išsaugojęs autentiškumą.

1647 metais kunigaikščio Jonušo Radvilos rūpesčiu Kėdainių mokykla reformuota į gimnaziją, kuri Vakarų Europos pavyzdžiu imta vadinti Šviesiąja gimnazija (Gimnasium Illustre). 1649 metais mokykla gavo Šviesiosios gimnazijos vardą. Gimnazijai inteligentai, kunigai dovanojo knygas, todėl prie jos buvo nemaža biblioteka. Šviesiosios gimnazijos mokiniai daugiausia buvo bajorų vaikai, todėl po gimnazijos baigimo didesnė jų dalis tapdavo kunigais.

Pirmieji gimnazijos metai buvo jos klestėjimo pradžia. Tai lotyniško tipo humanitarinė gimnazija. Joje mokoma aštuonių kalbų, tarp jų lotynų, graikų, rusų, lenkų, prancūzų, hebrajų. Dėstoma lotyniškai, lenkiškai, tačiau paaiškinimams vartota lietuvių kalba.

1651 metais Vilniuje reformatai gimnazijai parengė naujus įstatus, tačiau gimnazija jais vadovavosi tik ketverius metus, nes 1655 m. kilus karui su Švedija, gimnazija buvo uždaryta, mokiniai ir mokytojai išsiskirstė. Naujai atidaryta ji buvo tik po šešerių metų, t. y. 1661 metais, gimnazija suskirstyta į tris skyrius. Jos direktoriumi paskirtas kunigas Samuelis Ciras (Cirusas). 1685 metų Kėdainių gimnazijos pamokų tvarkaraštis ir nuostatai buvo antrieji šios mokyklos nuostatai XVII amžiuje. Gabiems mokiniams buvo sudarytos sąlygos baigus gimnaziją studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose. Neturtingus, bet gabius mokinius rėmė miesto turtingieji.

XVIII amžiuje prasideda karų laikotarpis ir gimnazija uždaroma net dvylikai metų. Po karų, 1769 metais, gimnazija vėl atidaroma ir vėl pradedama mokyti mokinius. Mokykla ne vieną kartą buvo uždaroma ir vėl atidaroma, nes kiekvienas istorinis laikmetis nešė savo perversmus.

***

Tikintieji ir svečiai iš ekskursijos „Kunigaikščių Radvilų – reformatorių keliais“ grįžo puikios nuotaikos. Kelionė buvo nenuspėjamai įdomi, informatyvi, ji atvėrė prieš 500 metų liepsnojusio Reformacijos laužo prasmę. Atskleidė taip stipriai uždulkėjusias tiesas, dėl kurių mūsų protėviai aukojo savo gyvybes. Nuoširdžiai dėkojame prof. Deimantui Karveliui už šią puikią kelionę.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija.

evangelija.lt

Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs (Ps 80, 18)

2017-08-01

Taip būtų galima pavadinti dviejų krikščioniškų evangelinių bažnyčių, Jonavos ir Ukmergės, išvyką bei Krikšto sakramento suteikimo šventę paskutinį liepos mėnesio savaitgalį gražioje Jonavos miškų urėdijos poilsiavietėje. Šios išvykos tikslas – paminėti Reformacijos 500 metų sukaktį Jonavos krašte, prisimenant Jėzaus Kristaus vardą garsinusius ir išgelbėjimą ne darbais, bet tikėjimu per švietėjišką bei kultūrinę veiklą skelbusius Reformacijos laikų Evangelijos nešėjus. Būtent šios savaitės keturios maldos grandinės už Vienybės konferenciją Vilniuje dienos dar labiau suvienijo Jonavos bažnyčią, kuri penktadienį atsidėjo pasninkui ir maldai už bendrijos Sinodo surinkimą ir vadovybės rinkimus rugpjūčio 15 d., už Vienybės konferenciją Vilniuje ir taip pat už rudenį vyksiančius Reformacijos 500-ųjų metu minėjimo renginius Jonavoje. Susirinkę į iškylos vietą, visi drauge maldoje palaiminome šias dienas, sugiedojome kelias giesmes, taip padėkodami Viešpačiui.

Įsikūrę ir pavakarieniavę klausėme pastoriaus Giedriaus Ažuko įdomaus istorinio pasakojimo apie mūsų žemiečius evangelikus, vienas iš kurių – Lietuvoje gilų pėdsaką palikęs Abraomas Kulvietis, kilęs iš Kulvos dvaro. Nors jis neturėjo stiprios palaikymo komandos, tačiau jo veikla Lietuvoje buvo itin produktyvi, nors to meto tautos vadovų nebuvo pakankamai įvertinta ir suvokta. Abraomas troško tarnauti Lietuvai, šviesti ir raginti tautą siekti mokslo aukštumų. Deja, nesuprastas ir neįvertintas, net patyręs persekiojimų, ypač iš katalikų dvasininkų pusės, Abraomas Kulvietis buvo priverstas bėgti iš tėvynės ir tarnauti Karaliaučiuje.

Prisiminėme ir kitas Reformacijai ir Lietuvai daug nusipelniusias, bet mažai žinomas asmenybes, pavyzdžiui, Šiluvos ir Žeimių (šalia Jonavos) dvarų valdytoją, LDK valstybės veikėją, karaliaus dvariškį, nuo 1578 metų – rūmų maršalką, nuo 1588 metų – Vitebsko kaštelioną Andrių Merkelį Zavišą ir jo žmoną Daratą Samboreckaitę-Zavišienę. Šios moters tarnystė atspindi to laikmečio Evangelijos skelbimo dvasią, kuri išreiškė evangelikų reformatų nuostatas ir planus – plėtoti kultūrinę veiklą, Reformacijos dvasia ugdyti jaunimą. Su Zavišų vardu siejamas evangelikų reformatų parapinės mokyklos įkūrimas 1595 m. – šie metai ir laikomi Žeimių mokyklos įkūrimo metais, dabartinės Žeimių vidurinės mokyklos kūrimosi pradžia. Tai buvo anksčiausiai įkurta mokykla dabartiniame Jonavos rajone.

Ši dvarininkė rėmė lietuvio spaustuvininko Jokūbo Morkūno (Markovičiaus) išleistą Pawelo Gilovskio katekizmą „Wyklad katechizmu” (1605 m.). Kaip jo išleidimo vieta nurodomi Žeimiai. XVI a. Žeimiuose veikė viena pirmųjų spaustuvių LDK. 1592–1607 m. Jokūbas Morkūnas knygas spausdino Vilniuje, o jo veiklą rėmė Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas.

Upninkų istorija su Ona Radvilaite Kiškiene ir su Radvila Astiku susieti įvykiai tik dar kartą paliudijo, jog mes, evangelikai, nesame Jonavoje keisti naujokai, deja, daug tikinčiųjų ir jų darbų tiesiog nustumti istorijos užmarštin. Pastorius drąsino tikinčiuosius, priimti šio laiko iššūkius ir toliau tęsti prieš 500 metų mūsų brolių pradėtą Kristaus liudytojų tarnystę Jonavos miesto žmonėms, tęsiant tiek švietėjiškos, tiek kultūrinės jų veiklos tradicijas.

Džiaugėmės gražiu oru, žaidėme šachmatais, šaškėmis, kitus įvairius žaidimus. Sukurto laužo dūmai priminė, jog jau garuoja sesių Angelės, Marytės ir Jolantos verdama sriuba. Danutės akordeono skleidžiami muzikiniai garsai kvietė liaudišku stiliumi šlovinti Viešpatį prie naktinės laužo šviesos bei panirti į apmąstymus, klausant įdomių istorinių skaitinių iš knygos „Amžinoji Uola“. Liudijome, ką patyrėme, kuo gyvename, kas slegia širdį, kas džiugina...

Kitos dienos rytą visi rinkomės į ypatingas pamaldas, kurių metu buvo teikiamas Krikšto sakramentas. Atvyko ir Ukmergės bažnyčios tikintieji, kurie džiugino visus, giesmėmis vesdami Dievo akivaizdon. Pastorius pasakė pamokslą apie prisikėlusio Jėzaus Kristaus įsteigtą Krikštą, kuris labai svarbus tikinčiojo gyvenime tiek išgelbėjimo, tiek pasišventimo procese, taip pat norint dalyvauti Viešpaties Vakarienėje. Krikštas – mūsų tyros sąžinės atsakas Dievui. Krikšto metu mes tarsi „palaidojami“ Kristuje pasauliui ir atgaivinami naujam gyvenimui dvasioje. Apaštalų Petro, Pilypo ir Pauliaus gyvenimų epizodais iliustruotas pamokslas kreipė širdis į atgailą ir tikrą krikšto sampratą, o po pamokslo visi pajudėjome į numatytą krikšto vietą. Krikšto sakramentą priėmė 6 apsisprendusios iš visos širdies tikėti sesės, kurioms buvo įteikti Krikšto liudijimo dokumentai ir Naujasis Miesto katekizmas.

Visos šventės metu džiugino bendravimo laisvė, atvirumas ir supratimas. Skanaudami keptas dešreles, „jūreivišką košę“ ir bendraudami dar labiau pažinome vieni kitus. Šventę baigėme vienybės ir padėkos malda už šią nuostabią išvyką, kurios metu ne kartą buvome kviečiami iš tiesų pavesti savo gyvenimus Jam, kaip rašoma 84 psalmėje: „Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo“ (Ps 84, 2).

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

Nuotraukos Danutės Kasparavičienės

evangelija.lt

„Dievas yra meilė“ (galerija)

2017-06-07

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas buvo pakviestas pamokslauti Mažųjų brolių kapucinų organizuotame festivalyje „Dievas yra meilė“. Šis festivalis vyko Jurbarko rajone, Paulių gyvenvietėje įsikūrusio Kapucinų vienuolyno ir reabilitacinio centro „Gailestingumo namai“ teritorijoje.

Jaunimo dvasingumui ugdyti skirtoje konferencijoje pastorius pamokslavo apie Šventosios Dvasios nužengimą į žemę bei krikščioniškoje tradicijoje minimą ir švenčiamą pirmosios bažnyčios gimimą Jeruzalėje Sekminių dieną. Vaizdingi pavyzdžiai apie viesulus, prasiautusius Lietuvoje, gražiai iliustravo mintį apie griaunančių pasaulio jėgų žmogaus gyvenime paliekamą žalą. Tačiau Šventosios Dvasios atėjimas kitoks – Ji ateina su ūžesiu, tarsi smarkaus vėjo pūtimas (Apd 2, 1–4), ir atneša gyvenimą teikiančią jėgą. Jėgą, kuri liudija Jėzų Kristų (Jn 15, 26), suteikia tiesos supratimą, ramybę, džiaugsmą, paguodą ir sveikatą. Apaštalų knygos iliustracijos, pristatančios Šventosios Dvasios veikimą per Jėzų Kristų ir apaštalus, parodo mums, kokia buvo pirmoji bažnyčia. Šventosios Dvasios atėjimas – tai Dievo Tėvo pažadas (Apd 1, 4), pranašų paskelbtas. Dvasia pakeičia mūsų akmenines širdis ir padaro ją jautrią Dievo žodžiui, Jo valiai, vykdančią ir gyvenančią pagal Dievo įstatus ir nurodymus (Ez 36, 26–27). Po pamokslo klausytojai liudijo, jog išgirstas žodis lietė jų širdis. Vėliau grupelėse vyko diskusijos pagal iš anksto pastoriaus sudarytus klausimus pamokslo tema.

Festivalis „Dievas yra meilė“ organizuojamas ne pirmus metus. Į jį suvažiuoja jaunimas iš įvairių Lietuvos vietų – Kauno, Klaipėdos, Jurbarko, Raseinių. Buvo svečių ir iš Lenkijos. Šio festivalio metu vyksta įvairūs edukaciniai projektai, tapyba, keramikos dirbtuvės, Dievo žodžio konferencijos, diskusijos, susitikimai su žinomais sportininkais, aktoriais, kurie paliesti Dievo žodžio gyvena naują gyvenimą ir apie jį liudija kitiems. Vyksta krikščioniškų muzikos grupių koncertai.

Tai išties puiki krikščioniška fiesta, vykstanti tarsi tolimame Galilėjos kaime (Jurbarko raj., Paulių km.), bet pristatanti gelbstintį Kristų, įvairiais Jį šlovinančiais ir garbinančiais projektais, nukreiptais į įvairių konfesijų jaunimo širdis, kad jos būtų pakeistos Šventosios Dvasios jėga.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Bažnyčios 25-erių metų sukakties minėjimas

Gimtadienio šventė Jonavoje (galerija)

2017-04-07

JONAVOS KRIKŠČIONIŲ EVANGELIKŲ BAŽNYČIA

Tavo sielos išganymui

pamokslai.lt

Bendruomenė renkasi

Mums rašykite

Įvairios nuorodos

"Vaikų kalėdos" Jonavoje

Kalėdinis džiaugsmas tęsiasi

„Vaikų Kalėdų“ renginiai Jonavos rajone

Pastoriaus G.Ažuko tarnavimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Evangelikų bažnyčių šventė Kunigiškių kaime

Jonavos ir Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių šventė

LEBB kalėjimų kapelionų susitikimas

Knygnešio diena Jonavoje

Vokietijos kariuomenės kapeliono viešnagė Jonavoje

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato kariais

ALFA kursai Jonavoje

LR KARIUOMENĖJE EVANGELIKŲ KARO KAPELIONAI

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vasaros šventė (galerija)

EVANGELIKŲ KAPELIONŲ ĮVEDIMAS

Sveikiname naujuosius karo kapelionus M. Palionį ir G. Ažuką (vaizdo įrašai)

Iš ciklo „Lietuvos vardo ambasadoriai“: Radvilos

Sėjamas Dievo žodis savu metu atneša derlių

Dovana visada neša džiaugsmą (galerija)

"Vaikų Kalėdos" Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčioje

Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginys Jonavoje

Evangeliškos poezijos ir giesmių vakaras Jonavos suaugusiųjų švietimo centre

Upninkų Biblioteka

Kunigaikščių Radvilų keliais

Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs (Ps 80, 18)

„Dievas yra meilė“ (galerija)

Gimtadienio šventė Jonavoje (galerija)