LapkričioSausio
8 d. Jonavos krikščionių
evangelikų bažnyčios
tarnautojai surengė tris
labdaros organizacijos iš
JAV „Samariečio krepšys“
inicijuotus „Vaikų Kalėdos“
dovanėlių dalinimo bei
Evangelijos skelbimo
renginius.
Vaikučiai su tėveliais buvo
kviečiami į Evangelikų
bažnyčios patalpas, kuriose
ir vyko renginiai. Čia jų
laukė šventinė programa:
nenustygstanti močiutė su
anūke deklamavo eilėraštį ir
atliko dainą apie Kalėdų
žvaigždę – Jėzų Kristų,
atnešusį gyvenimo džiaugsmą,
o animacinis filmas apie
sėjėją priminė istoriją iš
Evangelijos pagal Luką 8
skyriaus. Skambėjo ir žinia
apie vaikus, kurie, palikę
Tėvo namus bei
klaidžiojantys po pasaulį,
sugrįžta namo. Nykštukai
kvietė vaikučius pažinti
Jėzų Kristų drauge su
bažnyčia.
Džiaugiamės, kad Dievo
malonė lietė susirinkusiųjų
širdis, ir dėkojame Dievui,
kad tokiu nelengvu metu
galime liudyti Kristų ir
skelbti Jo meilę žmonėms.
Jonavos
krikščionių evangelikų
bažnyčios informacija
Lapkričio
27–28 dienomis Jonavos
krikščionių evangelikų
bažnyčios tarnautojai
surengė penkis „Samariečio
krepšio“ organizacijos
„Vaikų Kalėdų“
teatralizuotus renginius,
kuriuose dalyvavo daugiau
kaip 100 vaikų su tėveliais.
Renginiai vyko gražiai
sutvarkytų pastatų salėse
Jonavos Kultūros centro
filialuose, Rukloje,
Šveicarijoje ir Šiluose.
Šiuose evangelizaciniuose
renginiuose drauge su
bažnyčios kolektyvu dalyvavo
Ruklos miestelio Kultūros
centro vaikų dramos grupė,
vaidinusi spektaklį apie
Jėzaus gimimą. Šis vaikų
kolektyvas su savo vadove
dalyvavo visuose penkiuose
renginiuose, o Šveicarijos
renginyje giesmelę dainavo
šio miestelio mažoji
dainorėlė.
Visų
renginių metu aktyviai
dalyvavo viena močiutė su
anūkėle – jos gražiai
pristatydavo stebuklingą
Kalėdų žinią apie gimusį
Jėzų Kristų. Susirinkę
vaikai žiūrėjo animacinį
filmuką apie sėjėją iš
Evangelijos pagal Luką 8
skyriaus, o renginio
pabaigoje visi svečiai buvo
supažindinti su Evangelijos
esme – išgelbėjimu ir
nuodėmių atleidimu. Visų
renginių metu vyko
draugiškas bendravimas su
kultūros ir seniūnijų
darbuotojais. Dievo žodžio
sėkla buvo pasėta
mažose širdelėse –
džiaugiamės ir dėkojame
Viešpačiui, kad Jis atidaro
duris į žmonių širdis.
Jonavos
krikščionių
evangelikų
bažnyčios
informacija
Pastoriaus G.Ažuko
tarnavimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje
Šiandiena
(2021-10-31) dalyvavome šventinėse pamaldose,
skirtose Reformacijos dienai paminėti, Kėdainių
Evangelikų Reformatų bažnyčioje. Pamaldų įrašas,
pamokslas nuo 16 min. iki 35 min.
Kunigiškių kaime, Jonavos raj., po
šimtamečiais uosiais, sodyboje, kurioje
stovi svirnas, menantis XIX amžių, liepos 25
d. vyko šventinės pamaldos, į kurias
susirinko tikintieji iš Jonavos, Ukmergės ir
Anykščių evangelikų bažnyčių. Sveikinimo
žodį tarė pastorius Giedrius Ažukas kuris
džiaugėsi, kad į šventę susirinko toks
didelis būrys tikinčiųjų bei savo kalboje
akcentavo, kad mūsų žvilgsnis būtų
nukreiptas į mūsų „išpažinimo Apaštalą ir
vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų, kuris buvo
ištikimas Jį paskyrusiam“ (Hebr 3,1-2), ir
kad būtume tvirti tikėjime bei visuomet
„džiaugtumėmės tuo, kad mūsų vardai įrašyti
Danguje“(Lk 10,20).
Pamaldų metu šlovino ir pamokslą apie
Evangelijos grožį ir išgelbėjimą tikėjimu
pasakė pamokslininkas Juozas Stankevičius iš
Vievio. Patarnavo malda ir įžvalgomis iš
Šventojo Rašto bei ragino aukoti Anykščių
krikščionių evangelikų bažnyčios vyresnioji
Birutė Venteraitienė.
Šioje šventėje taip pat dalyvavo viešnios –
Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto
liaudiškos muzikos ansamblio „Vakarė“
dainininkės, kurios atliko sakralinės
muzikos giesmes, sukurtas pagal poetų Elenos
Kaminskienės ir Nerijaus Drūlios eiles.
Autorines giesmes giedojo Vitalija
Sabanskienė iš Anykščių bei Lina Budrienė iš
Jonavos. Galėjome pasidžiaugti Danutės
Kasparavičienės nuotraukų paroda, kuri puošė
sodybos namo langines.
Po pamaldų vykome į šalia esantį Apeikiškių
kaimą (1 km.nuo sodybos), kur Širvintos
upėje buvo pakrikštyti Justas, Nojus ir
Luknė. Po krikšto pastorius G. Ažukas
visiems trims pasikrikštijusiems įteikė
krikšto pažymėjimus bei knygeles „Naujasis
Miesto katekizmas“.
Ypatinga Dievo malonė lydėjo visos šventės
metu. Turėjome puikią galimybę dalintis savo
liudijimais ir nuoširdžiu bendravimu su
tikėjimo namiškiais iš kitų miestų. Po
suneštinių pietų ansamblio „Vakarė“ dalyvės
padainavo keletą dainų tėviškės tema.
Viešnios buvo paliestos Dievo žodžio,
giesmių tekstų ir stebėjosi tikinčiųjų
nuoširdumu, o pamaldas įvardino kaip
„puikiai organizuotą renginį“. Krikščionys
iš Jonavos, Ukmergės, Anykščių bendruomenių
išgyveno Viešpaties artumą, džiaugėsi
susitikę po ilgo nesimatymo, dėkojo
Dangiškajam Tėvui už nuostabų orą, gausias
vaišes ir iki vėlaus vakaro nenorėjo
skirstytis.
Už šventę esame dėkingi Viešpačiui,
kuris mus surinko ir leido išsiskleisti
įvairioms Jo suteiktoms dovanoms, kurios
praturtino mus visus.
Birutė Venteraitienė
Nuotraukų autorės – Vitalija Sabanskienė ir
Danutė Kasparavičienė
Jonavos ir Ukmergės
krikščionių evangelikų bažnyčių šventė
2019-08-02
Liepos 28 d. Jonavos ir Ukmergės bažnyčios surengė
netradicines pamaldas, bendravimo popietę ir vandens
krikštą Kunigiškių kaime. Suvažiavo ne tik broliai ir
seserys iš Jonavos bei Ukmergės krikščionių evangelikų
bažnyčių, bet ir svečių šeima iš Norvegijos, Oslo bei
pastorių Egidijaus ir Jurgitos Kučinskų šeima iš Raseinių.
Pamaldos prasidėjo Jonavos bažnyčios pastoriaus Giedriaus
Ažuko įžanginiu žodžiu. Pastorius prisiminė evangelikų
istoriją Upninkų ir Kunigiškių kaimo žemėse, kurios XV a.
su Upninkų dvaru priklausė Kristinui Astikui, vėliau
XVI-XVII a. – jo sūnui Radvilai, kuris tapo Radvilų
giminės pradininku bei pradėjo garsią Lietuvos bajorų ir
didikų dinastiją, ir jo palikuonims, vėliau tapusiais LDK
kunigaikščiais. Na o sodybą, kurioje vyko šventė, pastatė
vyras pavarde Palaima.
Labai jautriai skambėjo šlovinimo giesmės, kurias atliko
Ukmergės bažnyčios šlovintojai. Gražūs žodžiai ir skambi
melodija tiesiog tekėjo per laukus.
Evangelikų tikėjimo akcentas – nuoširdi ir tikra meilė
Dievui, Jo Žodžiui, tikėjimas tiesa, tai girdėjome šių
pamaldų metu. Apie Dievo meilę ir meilę Dievui pamokslavo
Raseinių evangelinės bažnyčios pastorė Jurgita
Kučinskienė. Po pamokslo vykome prie Širvintos upės,
kurios vandenyse pastorius Giedrius Ažukas vardan Tėvo,
Sūnaus ir Šventosios Dvasios (Mt 28,19) pakrikštijo tris
tikinčiuosius bei įteikė krikšto pažymėjimus.
Gražu, kai broliai vienybėje gyvena... Visą dieną
šimtamečių uosių pavėsyje džiaugėmės Viešpaties gerumu,
bendravimu, pasigardžiavome ir sočiais pietumis.
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija
Gegužės 24-25 dienomis Lietuvos vyrų kalėjimuose
tarnaujantys LEBB pamokslininkai ir pastoriai – kalėjimų
kapelionai (Darius Aškinis, Gintautas Gruzdys, Alvydas
Stankevičius, Osvaldas Nenartavičius, Gintautas Miežonis,
Juozas Stankevičius, Rimas Šablinskas, Elvinas Minkelis,
Giedrius Ažukas) susirinko maldai dvasinei ir broliškai
bendrystei į Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčiai
priklausančią sodybą esančią gražiose Paširvinčio draustinio
apylinkėse.
Penktadienio vakarą susirinkę pradėjome nuo
Dievo žodžio klausymo, kuriuo dalinosi kalėjimų vyresnysis
kapelionas, Ignalinos bažnyčios pastorius Darius Aškinis.
Pastorius kalbėjo iš 142 psalmės, kurioje karalius Dovydas
dalijas savo išgyventais jausmais, sielvartais. Kaip
dažnai nebūname išgirsti suprasti aplinkinių, kaip aplanko
nusivylimai ir pamirštama parodyti dėmesį bei artimo
meilę... Tai lietė kiekvieno vyro širdį, nes praktiškai
visi buvo patyrę panašių dalykų savo tarnystėje. Šlovinome
Viešpaties vardą, apylinkės skambėjo nuo vyriškų balsų
giedančių gyriaus giesmes savo Dievui. Juozas Stankevičius
ir Elvinas Minkelis puikiai atliko įvairių autorių
kūrinius, išreiškiančius meilę Kūrėjui.
Šeštadienio rytą po
maldos aplankėme buvusį Paširvinčio vandens malūną kuris
veikė nuo 1933 m. iki 1954 metų. Šiandien tai mėgstama
aplinkinių gyventojų maudynių ir poilsio vieta. Širvinta
srauni, labai akmenuota bei viena iš skaidriausių
Lietuvos upių.
Vėliau skyrėme laiko aptarti tolimesnę
tarnystę kalėjimuose, pasidalyti savo pastebėjimais ir
sutarti dėl tolimesnio nuteistų vyrų lankymo grafiko. Tai
neįkainojamos akimirkos praleistos kartu su tikėjimo
broliais iš Alytaus, Vilniaus, Ignalinos, Vievio,
Elektrėnų Rokiškio, Kėdainių ir Jonavos.
Kviečiame visus Lietuvos tikinčiuosius
palaikyti maldose šį tarnavimą bei Dievo žodį nešančius
mūsų pamokslininkus: „...buvau kalinys, ir atėjote pas
mane“. Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir
aplankėme?’ Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau
jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų
mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 36,40).
Š. m. kovo 21 d. Jonavos
rajono viešoji biblioteka drauge su Jonavos krikščionių
evangelikų bažnyčia surengė renginį Knygnešio dienai
paminėti. Prie renginio prisijungė ir leidyklos „Upė“ vadovė
Jurga Karosaitė. Leidykla „Upė“ skelbia akciją –
„PADOVANOK knygą N. T. Wright’o „Tiesiog Geroji Naujiena“
BIBLIOTEKAI“! Šios akcijos tikslas – Gerąja Naujiena
pasiekti Lietuvos miestelius bei kaimus. Tad pirmosios šios
akcijos knygos atiteko Jonavos ir jos filialų bibliotekoms.
Renginį pradėjome Lino
Kučinsko atliekamomis dainomis, po kurių sekė išsamus
pastoriaus Giedriaus Ažuko pasakojimas apie knygnešių
istorinį laikotarpį po Lietuvoje kilusio 1863–1864 m.
sukilimo prieš carinės Rusijos valdymą. Uždraudus lietuvišką
raštą lotyniškomis raidėmis buvo norima Lietuvą surusinti,
net naikinant katalikiškas ir evangeliškas bažnyčias bei
verčiant jas stačiatikių cerkvėmis. Tai vyko net
keturiasdešimt metų – nuo 1864 iki 1904 m. Į Lietuvą
nelegaliai buvo nešamos užsienyje atspausdintos dvasinio
turinio knygos, katekizmai, giesmynai bei tokie leidiniai
kaip „Varpas“, „Aušra“, „Tėvynės sargas“ ir kiti. Su šia
veikla susiję tokie žymūs Lietuvos kultūros veikėjai kaip
Motiejus Valančius, Maironis, Vincas Kudirka, Jurgis
Bielinis, Justinas Vareikis, evangelikų kunigas Povilas
Jakubėnas, politikas Martynas Yčas.
„Knygnešiai ir jiems
talkinę dvasininkai tarsi nutiesė kelią Lietuvos
nepriklausomybei, išsaugoję mūsų raštą ir skleidę jį po visa
kraštą“, – kalbėjo pastorius Giedrius Ažukas. Baigus
pasakoti knygnešių istoriją į sale atėjo ir pats knygnešys
Linas…padeklamavo eilėraštį, atnešė knygų savo terbelėje ir
dar sugiedojo senovinę Biržų krašto dainą šlovinančią
Kristų. Klausytojai buvo maloniai nustebinti.
Jurga Karosaitė labai
vaizdžiai pristatė savo įkurtą „Upės“ leidyklą bei joje
išleistas knygas gražiai įpindama Evangelijos žinią apie
Dievo karalystę ir Kristaus atperkančios aukos svarbą
kiekvieno žmogaus gyvenime. Klausytojai dėmesingai ir
jautriai išklausė šią žinią.
Bibliotekos darbuotojai ir
svečiai dėkojo už gražų teatralizuotą knygnešio dienos
paminėjimą, kuris išliks gražiuose prisiminimuose.
Vokietijos kariuomenės
kapeliono viešnagė Jonavoje
2019-03-13
Š. m. kovo 11 d. Jonavos
krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriaus,
kariuomenės evangelikų kapeliono Giedriaus
Ažuko kvietimu, Jonavoje lankėsi Rukloje
dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono,
Vokietijos kariuomenės karo kapelionas
Johannesas Mulleris ir jo asistentas Paulis
Friesenas. Viešnagės metu svečiai aplankė
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčią,
kurioje susipažino su bažnyčios dvasine,
gailestingumo bei evangelizacine veikla.
Kapelionui labai patiko jaukiai įrengta
bažnyčios pamaldų salė bei pirmojo Lietuvos
evangeliko ir mūsų krašto šviesuolio Abraomo
Kulviečio paminklas. Svečiai aplankė Jonavos
kultūros centrą bei išlikusį Jonavos
senamiestį.
Pastorius papasakojo Jonavos ir
jos rajono istoriją. Svečius sujaudino pasakojimas apie šio
krašto evangelikų istoriją Europos Reformacijos metu,
XVI–XVII a., taip pat apie II-ojo pasaulinio karo mūšius
Jonavoje ir jos apylinkėse ir apie tragišką žydų tautos
gyventojų likimą.
Svečiai stebėjo Kultūros centre
vykusį koncertą „Nukalsiu saulę Lietuvai“,
skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo
dienai paminėti. Jie labai šiltai atsiliepė
apie kolektyvų pasirodymus bei rodoma meilę
Tėvynei, Lietuvai, kurią atspindėjo ir dainų
žodžiai, ir šokių elementai. Svečiams įspūdį
paliko ir lietuvaičių tautiški kostiumai. Jų
akimis Lietuva yra graži šalis, o žmonės –
šilti, atviri, bendraujantys.
Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija
Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su
Nato kariais
2019-03-06
Š. m.
kovo 3 d. Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios
pastorius ir LR kariuomenės Evangelikų karo kapelionas
Giedrius Ažukas ir Evangelikų vyr. karo kapelionas bei
Biržų Evangelikų Reformatų bažnyčios kunigas Rimas
Mikalauskas, dalyvavo Kauno Evangelikų Reformatų
bažnyčioje vykusiose jungtinėse pamaldose.
Šiose pamaldose
dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono,
dislokuoto Rukloje, vokiečių karo kapelionas, karininkai
bei kariai evangelikai iš Vokietijos ir Olandijos.
Vokiečių karo kapelionas tarė sveikinimo žodį bei kartu su
kariais sugiedojo giesmę vokiškai. Kunigas-misijonierius
iš JAV Frank van Dalen pasakė pamokslą apie laisvę bei
išėjimą iš vergystės, remiantis Šventojo Rašto Išėjimo
knygos 12 skyriumi.
Po pamaldų vyko nuoširdus
bendravimas vadinamas AGAPE, po kurios Nato kariai drauge
su LR kariuomenės Evangelikų kapelionais lankėsi Vytauto
Didžiojo karo muziejuje, kuriame anglų kalba vedantis
ekskursiją gidas išsamiai papasakojo Lietuvos karo
istoriją, bei paminėjo Lietuvai nusipelniusias Evangelikų
tikėjimo asmenybes, pirmąjį Lietuvos kariuomenės
vadą generolą Silvestrą Žukauską, didijį LDK karo etmoną,
kunigaikštį Jonušą Radvilą (jo vardu pavadintas Rukloje
įsikūręs mokomasis pulkas) ir kt.
Pastorius Giedrius Ažukas
pakvietė Vokietijos kapelioną bei NATO priešakinių pajėgų
bataliono karius apsilankyti Jonavos krikščionių
evangelikų pamaldose. Gera kada tikėjimo broliai vienybėje
gyvena ne tik gindami bei saugodami draugiškų valstybių
nepriklausomybę, bet ir atrandama bendrų tikėjimo
siekinių, kad mūsų gyvenimo kelionėje būtų išaukštintas
Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardas.
Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios
informacija
Nuo š.m. vasario 17 d.
kiekvieną sekmadienį nuo 17 val.
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčioje
vyks ALFA kursai. Adresu: Jonava Sodų 19
(nuotraukoje pastatas).
Jonavos Krikščionių Evangelikų
bažnyčios
pastorius Giedrius Ažukas
Š.m. sausio mėn.28 d.Lietuvos
Respublikos kariuomenės evangelikų vyr. kapelionas ir Biržų
Evangelikų Reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, kartu
su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriumi bei
evangelikų karo kapelionu Giedriumi Ažuku lankėsi Rukloje ir
susitiko su Mechanizuotos pėstininkų brigados "Geležinis
Vilkas" vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi bei katalikų vyr.
kapelionu majoru Sauliumi Noretu.
Evangelikų vyr. kapelionas
pristatė vadui evangelikų kapelioną Giedrių Ažuką, kuris
kuruos Ruklos įgulą. Vyksiančio bendradarbiavimo tarp
evangelikų ir katalikų kapelionų LR kariuomenėje, Giedrius
Ažukas, rikiuotės metu bus pristatytas kariams. Susitikimo
metu evangelikų kapelionai su MPB "Geležinis Vilkas" vadu
plk. Mindaugu Steponavičiumi ir kapelionu majoru
Sauliumi Noretu aptarė tolimesnes evangelikų kapelionų
tarnystės perspektyvas ir bendradarbiavimą. Vėliau
evangelikų kapelionai susitiko su evangelikų kapelionais iš
Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos. Aptarė tolimesnio
bendradarbiavimo galimybes, sutarė dėl konkrečių bendrų
pamaldų ir renginių Rukloje ir Jonavoje, kuriuose drauge
dalyvautų NATO valstybių karo kapelionai atliekantys savo
misiją Lietuvoje ir LR kariuomenės katalikų ir evangelikų
kapelionai.
Jonavos krikščionių
evangelikų bažnyčios informacija ir nuotraukos
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
vasaros šventė (galerija)
2018-07-24
Ištikimas yra Dievas, kuris
jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
bendravimą (1 Kor 1, 9). Šiais Apaštalo Pauliaus žodžiais
prasidėjo šventinis pokylis sodyboje, į kurią susirinko
gausus Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tikinčiųjų
būrys. Viešpats mus ne tik pašaukė atsiliepti į Jo kvietimą
gyventi amžinybėje, atgailaujant už savo ankstesnį
nuodėmingą gyvenimą ir išpažįstant Kristų savo Viešpačiu,
bet ir būti bendruomenėje, bendrystėje, bendrauti, būti
bažnyčioje kartu su visais broliai ir seserimis, kurie
nuoširdžiai šaukiasi Viešpaties vardo.
Dievas dovanojo gražias liepos 21–22 dienas
Kunigiškių kaime, Jonavos rajone, buvusiose kunigaikščių
Radvilų žemėse. Švietė saulė, gaivino švelnus vėjelis, tad
buvo gera ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šimtamečių uosių
pavėsyje giedojome Viešpačiui giesmes, meldėmės, klausėme
Dievo žodžio, bendravome, žaidėme, šokome, ėjome prie
Širvintos upės maudytis ir grožėjomės žydinčiomis lauko
gėlėmis, bet svarbiausia džiaugėmės vieni kitais.
Vakare pašlovinus Dievą,
pastorius Giedrius Ažukas paragino dar tvirčiau
įsitvirtinti Viešpatyje, statyti savo gyvenimus ant
kertinio akmens: Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip
tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus (1 Kor
3, 11). Iliustruodamas kertinio akmens svarbą, pastorius
iliustracijai parodė sodybos namo kertinius akmenis (jie
aiškiai matosi), ant kurių pastatytas namas stovi jau 80
metų. Neabejotina, kad pastatas, kurio kertinis akmuo yra
Jėzus Kristus, stovės amžinai.
Paširvinčio draustinio pašonėje stovinčioje
sodyboje iki sutemų netilo bendravimo šurmulys, šlovinimas
ir akordeono muzika. Danutės rankose atgijęs akordeonas
tarsi priminė, kaip praeitame amžiuje tikintieji giedodavo
Dievui giesmes kaimo sodybose.
Kylant saulei galėjome klausyti gervių
giesmių, gandrų kalenimo bei įvairių paukščių giesmininkų,
tarsi kviečiančių saulę kiekvienas savo kalba. Netrukus į
sodybą sugužėjo ir svečiai iš Vievio, Ukmergės bažnyčių,
kuriuos taip pat pasitikome su akordeonu ir giesme „Štai ši
diena Dievo mums duota...“
Sekmadienio pamaldos vyko tarp uosių ir obelų.
Akordeonas ir gitara, Danutės ir Juozo balsai, tarsi pagal
Dievo suderintą scenarijų vedė tikinčiuosius prie Viešpaties
širdies, šlovinančios bažnyčios balsas sklido po visą
apylinkę.
Pastorius Giedrius Ažukas
priminė angelų išsakytą pažadą apie Jėzaus Kristaus
sugrįžimą (Apd 1, 11): Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į
dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų.
Jėzus tikrai sugrįš, sugrįš kaip jaunikis pas Jo laukiančią
ir budinčią nuotaką Bažnyčią, kuri nemiega bet yra
pasiruošusi, einanti pas Jį, laukianti Jėzaus, kaip
palyginime apie dešimt mergaičių. Taigi budėkite, nes
nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis
(Mt 25, 11). Bažnyčia turi nepamiršti, kad Viešpats įstengs
įvykdyti Savo pažadą, kuris ne kartą užrašytas Biblijos
eilutėse: Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus
paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui...(1 Tes 4,
16). Mes negalime miegoti – turime laukti ir budėti. Jei
Bažnyčia pamiršta, kad Jėzus sugrįš, ji gyvena tik dėl šios
žemės poreikių, bet apaštalas Paulius sako: Jei vien tik
šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame
labiausiai apgailėtini iš visų žmonių (1 Kor 15, 19).
Turėkime tikėjimą ir viltį, jog Jis tikrai sugrįš, ir mes,
kurie Jo laukiame, gyvensime su Juo per amžius.
Po pamaldų ant laužo virėme sriubą, kepėme
dešreles ir dalijomės savo tikėjimu, gyvenimo liudijimais,
žaidėme, šokome, tiesiog mėgavomės vieni kitų bendravimu.
Ačiū Viešpačiui už Jo beribę malonę, gerą orą, dėkojame
visiems dalyvavusiems, ir tariame AČIŪ ištikimiesiems sesėms
bei broliams, kurie taip nuostabiai surengė šią šventę
Mūsų Viešpatie, ateik! (1 Kor 16, 22)
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija.
Vadovaujantis
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos
Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. susitarimu dėl
Evangelinės sielovados ir evangelikų kapelionų
tarnystės Lietuvos kariuomenėje, š. m. balandžio 20
d. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje
buvo įvesti ir palaiminti tarnystei du dvasininkai:
Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios
pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei
Jonavos evangelikų bendruomenės vadovas,
pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas.
Yra
patvirtintas Evangelinės sielovados Lietuvos
Kariuomenėje STATUTAS. Jo pirmas
straipsnis skelbia: Evangelinė sielovada Lietuvos
Kariuomenėje Lietuvos evangelikų reformatų
kanoninėje teisėje prilyginama Lietuvos evangelikų
reformatų Bažnyčios – Sinodo organizaciniam vienetui
– distriktui, yra vadinamas: Karo distriktas. Jam
vadovauja Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo
ordinuotas vyresnysis kunigas – superintendentas.
Jis yra distrikto vykdantysis vadovas ir eina
evangelikų karo vyriausio kapeliono pareigas.
Vyriausiojo kapeliono pareigas eina kun. Rimas
Mikalauskas.
Statuto
penktas straipsnis skelbia: Karo distrikto
pagrindiniai maldos namai yra Kėdainių evangelikų
reformatų bažnyčia, kur ilsisi evangelikų
reformatų protektorių ir Sinodo kuratorių,
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės
vadų – lauko ir didžiųjų etmonų
kunigaikščių Kristupo Radvilo Perkūno ir Jonušo
Radvilo palaikai.
Karo
distrikto tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos
kariuomenėje tarnaujančių karių (jūreivių) ar
jų šeimos narių – evangelikų reformatų ir
kitų evangelikų, ekumeniškai
bendradarbiaujančių su Lietuvos evangelikų reformatų
Bažnyčia, sielovada.
Šiek
tiek istorijos:
Karo
kapelionų tarnyba turi senas tradicijas. Lietuvos
Didžiojoje Kunigaikštystėje ji minima nuo XV a.
pradžios. Drauge su kariais į žygius traukdavę karo
kapelionai laikydavo Šv. Mišias – pamaldas,
klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją –
Viešpaties Vakarienę, prieš mūšį laimindavo ir
drąsindavo karius. Vienas žymiausių XVI a.
Reformacijos veikėjų – šveicaras Ulrichas Cvinglis
buvo karo kapelionas ir žuvo Kappel’io mūšyje,
gindamas Šveicarijos protestantiškų kantonų sienas
nuo katalikiškų kantonų kariuomenės įsiveržimo.
1918-aisiais
atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 metų
pradžioje (1919 m. sausio 9 d. Kauno įgulai
paskirtas pirmasis karo kapelionas – R. katalikų
kunigas Bronislovas Bumša) buvo įsteigta kariuomenės
dvasininkijos institucija, kurią sudarė vyriausiojo
kariuomenės kapeliono institutas su 109 įvairių
tikybų dvasininkais – karo kapelionais. Katalikų
buvo daugiausia, bet karo kapelionus turėjo ir kitų
religijų išpažinėjai: judėjai, evangelikai,
sentikiai ir stačiatikiai.
Pagrindinė
karo dvasininkijos veiklos kryptis buvo rūpinimasis
kariškių religine praktika. Karo kapelionai
laikydavo mišias ir pamaldas, klausydavo išpažinčių,
dalindavo Komuniją, prisaikdindavo karius,
šventindavo vėliavas bei lėktuvus, patardavo
kariškiams įvairiais moralės bei sąžinės klausimais
ir pan. Nors ir neturėdami visų klebonams suteiktų
teisių, jie krikštijo, tuokė bei laidojo kariškius
ir jų šeimos narius. Jų pareiga buvo taip pat apie
įvykusią nelaimę informuoti mirusiojo artimuosius
arba atitinkamų parapijų klebonus. Svarbi
kariuomenės dvasininkijos veiklos kryptis buvo
religinis karių ir kariūnų ugdymas. Karo kapelionai
vesdavo tikybines dorovinio ugdymo pamokas ir
rengdavo religinio turinio pokalbius. Religinis
švietimas kariuomenėje buvo viena iš svarbiausių
kapeliono pareigų.
Kariuomenės
kapelionai privalėjo dėstyti savo dalies mokyklose
bei rengiamuose kursuose tikybos ir doros pamokas
pagal vyriausiojo kariuomenės kapeliono nustatytas
programas, taip pat vesti tikybinio-dorovinio
turinio pokalbius kuopose, skyriuose bei įstaigose
dalies vado ar viršininko paskirtu laiku. Karo
kapelionai mobilizacijos atveju negalėjo būti
atleidžiami nuo savo pareigų ir privalėjo drauge su
savo kariuomenės dalimi vykti į karą.
Pirmuoju
ir ilgiausiai ištarnavusiu Lietuvos kariuomenės
evangelikų kapelionu buvo reformatų kunigas Adomas
Šernas. Jį šiose pareigose pakeitė jaunas kunigas
Aleksandras Balčiauskas, Lietuvos ev. reformatų
Kolegijos nutarimu 1940 03 16 paskirtas Lietuvos
kariuomenės evangelikų kapelionu.
Kun.
Adomas Šernas 1938 m. parengė evangelikų liuteronų
ir reformatų giesmių bei maldų knygelę – Karys
evangelikas, kurios turinys buvo parinktas
taip, kad, prireikus, iš jos kariai galėtų pasisemti
paguodos, kad sustiprėtų jų tikėjimas, vidinė
drausmė, Dievo ir tėvynės meilės dvasia.
Evangelikų
liuteronų karo kapelionu buvo Klaipėdoje gyvenęs
kun. Valentinas Gailius. Jis buvo
paskirtas Lietuvos kariuomenės 7-ojo pulko
evangelikų karių kapelionu ir tarnavo iki 1930 metų.
1934 m.
rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės 6-ojo pulko
evangelikų kapelionu Klaipėdoje buvo paskirtas
liuteronų kun. Petras Dagys, kilęs iš Biržų,
Peikštenių kaimo.
1940 m.
birželio 14 d. okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai,
1940 m. liepos 2 d. visi karo kapelionai iš savo
pareigų buvo atleisti, o karo dvasininkijos
institucija panaikinta.
Pirmuoju
atkurtos nepriklausomos Lietuvos kapelionu tapo
monsinjoras Alfonsas Svarinskas, 1991–1996 m.
ėjęs Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono
pareigas. Jam buvo suteiktas atsargos pulkininko
laipsnis.
2000 m.
lapkričio 18 d. Vatikano Vyskupų kongregacijos
dekretu Christi discipuli, remiantis Šv.
Sosto ir Lietuvos valstybės sutartimi dėl Lietuvos
Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų
sielovados, įsteigtas Lietuvos kariuomenės
Ordinariatas. Pagrindinė Ordinariato bažnyčia –
Ordinariato katedra yra Ignoto bažnyčia.
Vyriausiasis
Lietuvos kariuomenės kapelionas (nuo 2011 m. kovo 14
d.) yra Lietuvos kariuomenės ordinaro arkivyskupo
Gintaro Grušo paskirtas kun. mjr. Rimas
Venckus, gimęs 1976 m. Degučiuose, 1991–1997 m.
studijavo Telšių kunigų seminarijoje, 2001 m. baigė
kapelionų kursus Estijoje.
Lietuvos
liuteronų Bažnyčia jau nuo 1990 metų mėgino atkurti
kapeliono tarnystę. Vyskupas Jonas Kalvanas vyresn.
vedė pokalbius su Lietuvos vyriausybe bei kunigais.
Klaipėdoje tarnaujantis kun. Reincholdas Moras vienu
metu buvo įvardijamas kapelionu. O 2005 m. rugsėjo
16 d. nutarimu Konsistorija buvo paskyrusi
kun. Virginijų Kelertą atsakingu už protestantiškų
kapelionų sritį. Jis buvo nuvykęs į Vokietiją
pasisemti patirties.
Po
beveik 80 metų pertraukos Lietuvos reformatų
Bažnyčia ryžosi Lietuvos kariuomenėje atkurti
evangelikų kapeliono tarnystę. 2014 metų pabaigoje
Lietuvos evangelikų reformatų generalinis
superintendentas kun. Tomas Šernas, vadovaudamasis
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sutartimi su
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, paskyrė
superintendentą kun. Rimą Mikalauską eiti
evangelikų vyriausiojo karo kapeliono pareigas.
Paskirtojo evangelikų vyr. kapeliono pirmutinė
užduotis buvo organizuoti karo evangelinės
sielovados instituciją, organizuoti mokymus,
parinkti karo sielovadai jaučiančius pašaukimą
tarnautojus, surasti finansinių išteklių šiai
veiklai organizuoti ir vykdyti, nes 2014 metų
susitarime nebuvo numatytas valstybinis
finansavimas. Kun. Rimas Mikalauskas dalyvavo
tarptautiniuose jaunų kapelionų kursuose Lenkijoje,
Europos protestantų kapelionų suvažiavime, užmezgė
tarptautinius ryšius su Europos ir Amerikos
protestantų karių evangelikų sielovados
institucijomis. Organizavo karo sielovados įvadinį
mokymo kursą dvasininkams kandidatams Kaune, kurį
pravedė JAV kariuomenės karo kapelionas,
atsargos pulkininkas leitenantas kun. Mike
Yarman’as. Numatoma bendradarbiauti ir kviesti į
Lietuvą JAV karo kapelionų ugdymu užsiimančią
organizaciją dėl karo sielovados mokymų pravedimo.
Nuo 2016 metų sugražinus šauktinius, paskelbus
Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl tradicinių
religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų
nepagrįsto atleidimo nuo privalomos karo prievolės,
kyla nauji uždaviniai: dvasininkų mokymas specialiai
karo kapeliono tarnystei – karių sielovados
tarnystei. Plečiasi tarnystės apimtys. Karo
distriktas – formaliai yra veikianti Lietuvos
evangelikų reformatų Bažnyčios institucija, tačiau,
tęsiant susiklosčiusias evangelikų ekumenines
tradicijas, istorinius ir šiuolaikinius
tarpbažnytinius susitarimus bei daugelio metų
bendravimo patirtį, šią evangelinę karo sielovados
tarnystę, pasak kun. R. Mikalausko, palaiko
Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas
Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelinių bažnyčių
bendrijos vadovas Gabrielius Lukošius ir kitų, nors
ir mažiau skaitlingų, tačiau aktyvių evangelinių
bendruomenių vadovai.
Lietuvos
evangelikų reformatų Generalinio superintendento
kolegialiu sprendimu, 2018 m. balandžio 20 d.
Bendros misijos aktu evangelikų karo kapelionų
pareigoms paskirti Naujosios Akmenės Evangelikų
bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas
Palionis bei Jonavos krikščionių evangelikų
bažnyčios vadovas, pamokslininkas, ganytojas
Giedrius Ažukas. Viliamės, kad netolimoje ateityje
evangelikų kapelionų gretas papildys ir evangelikų
liuteronų dvasininkai.
Kėdainiuose
į istorinę reformatų bažnyčią, kurios rūsiuose
ilsisi LDK vyriausieji kariuomenės vadai –
reformatai kunigaikščiai Radvilos, į Lietuvos
kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionų įvedimo
pamaldas atvyko LERB kuratoriai – D.
Balčiauskas ir R. Bareikienė, Reformatų Bažnyčios ir
Evangelinių bažnyčių bendrijos dvasininkai,
evangelikų karo kapelionų giminės, draugai.
LK
evangelinės sielovados kapelionus laimino Lietuvos
evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis
superintendentas kun. Tomas Šernas ir Lietuvos
evangelikų reformatų Bažnyčios Karo distrikto
superintendentas, evangelikų karo vyr. kapelionas –
kun. Rimas Mikalauskas.
Prieš
tai abu kapelionai perskaitė Evangelinės sielovados
Lietuvos Kariuomenės kapeliono priesaiką. Po
kapelionų palaiminimo, juos nuoširdžiai sveikino
draugai, šeimos nariai, tikėjimo broliai ir seserys.
Šiam įvykiui skirtą homiliją pasakė Lietuvos
evangelinių bažnyčių bendrijos vyr. pastorius
Gabrielius Lukošius. Pamaldas puošė reformatų
giesmės, kurias a cappella užvesdavo vyr.
kapelionas – kun. R. Mikalauskas, ir N. Akmenės
giedotoja – giesmių kūrėja Daiva Palionienė,
pagrojusi vargonais bei pagiedojusi gerai žinomą
savo kūrybos giesmę Aš kaip žalias medis.
Išskirtinėse
pamaldose dalyvavęs paskutinio prieškario evangelikų
kapeliono – kun. Aleksandro Balčiausko –
sūnus, LERB kuratorius Donatas Balčiauskas,
sveikindamas kapelionus, džiaugėsi, kad pagaliau ir
evangelikai kariškiai: kariai, kariūnai, karininkai
turės kariuomenėje savo dvasininkus, linkėjo jiems
sėkmės, ištvermės, kantrybės šioje tarnystėje ir
Dievo palaimos.
Lietuvos
kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionas M.
Palionis padėkos homilijoje sakė, jog jam suteikta
didelė garbė būti evangelikų kapelionu, kad, Dievui
padedant, galės skelbti Evangeliją jauniems žmonėms
– pradedantiems karinę tarnybą ar tarnaujantiems
Lietuvos valstybės sargyboje.
Po
paskutinės giesmės ir reformatams įprastos tylios
maldos kapelionai bei šių neeilinių pamaldų dalyviai
nusileido į Radvilų mauzoliejų ir atliko pirmą
kapelionų tarnystę – pasimeldė prie čia palaidotų
LDK karo vadų sarkofagų, prisimindami juos kaip
dievobaimingus, uolius tikėjimo brolius, jų
nuopelnus Reformatų Bažnyčiai.
Balandžio
20 d. pamaldos Kėdainių reformatų bažnyčioje –
tikrai svarbus, išskirtinis įvykis, po kurio jau
drąsiai galime sakyti, kad mūsų šalies kariuomenėje
yra atnaujinta evangelinė sielovada.
Sveikiname naujuosius
karo kapelionus M. Palionį ir G. Ažuką (vaizdo įrašai)
2018-04-21
Vadovaujantis
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos
Respublikos krašto apsaugos ministerijos susitarimu dėl
evangelinės sielovados Lietuvos kariuomenėje, balandžio
20 d. tarnauti evangelikų kapelionais buvo įvesti du
nauji dvasininkai. Naujų evangelikų karo kapelionų –
Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios ganytojo Mindaugo
Palionio ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
ganytojo Giedriaus Ažuko palaiminimas ir įvedimas
tarnystėn vyko Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje.
Vyriausiojo kapeliono pareigas eis kun. Rimas
Mikalauskas.
Čia galite peržiūrėti Mindaugo Palionio pamokslo
ir naujųjų kapelionų palaiminimo vaizdo įrašus:
Dar praėjusių
metų pabaigoje Jonavos kultūros centre pradėtas
organizuoti vakarų-susitikimų ciklas „Lietuvos vardo
ambasadoriai“, skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo
šimtmečiui paminėti. Jonavos gyventojai ir svečiai jau
turėjo progos susitikti su istorijos profesoriumi Alfredu
Bumblausku, kunigu-egzorcistu Arnoldu Valkausku, kitais
kultūros, meno, mokslo srityse triūsiančiais žmonėmis, o
kovo 22 d. Jonavos kultūros centras, bendradarbiaudamas su
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia, pakvietė į
susitikimą su istorijos profesoriumi Deimantu Karveliu,
kuris pasakojo apie vieną garsiausių, turtingiausių ir
įtakingiausių LDK kunigaikščių Radvilų giminę.
Istorikas
Deimantas Karvelis ne kartą pabrėžė, kad kunigaikščiai
Radvilos (arba Radvilai – tai lietuviška šios garsios
pavardės versija, lietuviškuose tekstuose minima jau
XVI–XVII a.; Radvilos – lenkiška transkripcija) iš tiesų
vertai įtraukti tarp Lietuvos vardo ambasadorių, nes, nors
jie ir nekalbėjo lietuviškai, bet jie tikrai yra
lietuviškos kilmės ir turėjo didžiulę įtaką visose
gyvenimo srityse – ir politikoje, ir ekonomikoje, ir karo,
kultūros, bažnyčios istorijoje... Jie gyveno tuo etapu,
kai Lietuva buvo sudariusi vieną valstybę su Lenkija, ir
Lietuva turėjo dešimt valdovų, bet nė vienas iš jų nebuvo
lietuvis. Tuos 300 metų Lietuvos, lietuvių kalbos likimas
buvo Lietuvos bajorų rankose, o iškiliausia ir
įtakingiausia iš bajorų giminių buvo Radvilos.
Garsiausi šios
giminės atstovai – pusbroliai Radvila Juodasis ir Radvila
Rudasis. Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, vyriausiasis
etmonas, Vilniaus vaivada. Jo, o jam mirus, ir Radvilos
Rudojo pastangomis Lietuva su Lenkija sudarė valstybę
pakankamai geromis sąlygomis. Kitu atveju Lietuva galėjo
tapti tik menka Lenkijos provincija.
Radvilos
visuomet laikė, kad jų tėvynė yra LDK. Tad net ir sukūrus
bendrą valstybę su Lenkija šios giminės atstovai visais
įmanomais būdais gynė Lietuvos interesus. Pavyzdžiui,
Radvila Perkūnas per trejus metus šiaurės Lietuvoje tik
savo dvaro lėšomis pastatė tvirtą bastioninę pilį, kuri
150 metų gynė Lietuvos sienas nuo švedų ir rusų. O Jonušas
Radvila, tuo metu buvęs LDK etmonu, matydamas, kad negali
sustabdyti rusų kariuomenės, traukėsi į Kėdainius ir 1655
m. prikalbino daugiau nei 1000 Lietuvos bajorų pasirašyti
sutartį su Švedija. Taip buvo sulaužyta unija su Lenkija,
bet buvo sustabdyta rusų ekspansija.
Radvilos
suvokė išsilavinimo svarbą, todėl ne tik siuntė savo
vaikus studijuoti į Europą, bet ir stengėsi prikviesti į
Lietuvą pačius geriausius ir garsiausius mokytojus ir kitų
sričių specialistus, steigė mokyklas. Taip pat jie buvo
įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi turėti galimybę savo
gimtąja kalba girdėti ir Dievo mokslą. Jie statė
bažnyčias, mokėdavo dvasiškiams algas, finansuodavo
religinės literatūros leidimą ir rūpinosi jiems pavaldžių
žmonių asmeniniu tikėjimu, nes tvirtai tikėjo, kad
Paskutiniojo teismo dieną jie duos apyskaitą ne tik už
save, bet turės atsakyti ir už jiems pavaldžius žmones.
Klausytis
istoriko Deimanto Karvelio, kuris gilinasi į šios šeimos
gyvenimą, visuomet nepaprastai įdomu. Savo pasakojimą jis
iliustravo ir skaidrėmis, o renginio pabaigoje mielai
sutiko atsakyti į susirinkusiųjų klausimus. Vieniems buvo
įdomu, kaip Radvilos atrado tikėjimą, kas iš Radvilų
labiausiai nusipelnė Lietuvai, kokie raštai sukėlė audrą
Romos imperijoje ir pateko į uždraustų knygų sąrašą, kiti
domėjosi Radvilų šeimos moterų gyvenimu, tretiems rūpėjo
jau šių dienų realijos – kaip profesorius D. Karvelis
vertina siekius Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę.
D. Karvelis
paminėjo, kad rašydami testamentus Radvilos visuomet
paminėdavo, kad verta gyventi dėl 3 dalykų: visų pirma –
dėl Dievo garbės, antra – dėl tėvynės garbės, trečia – dėl
šeimos arba giminės garbės. Norisi tokio suvokimo ir
tokios gyvenimo krypties palinkėti ir visiems mums.
Jonavos
krikščionių evangelikų bažnyčios iniciatyva š. m. kovo 9 d.
buvo suorganizuotas dar vienas labdaringos organizacijos
„Samariečio krepšys“ akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginys
Jonavos socialinių paslaugų centro salėje. Šią akciją
pristatęs bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pasidžiaugė
šia švente ir galimybe kalbėti apie Jėzaus Kristaus gimimą į
šią žemę, Jo gyvenimą, kančią, mirtį ir prisikėlimą, nes už
3 savaičių visi minėsime Jo prisikėlimo šventę – Velykas.
Tad išsamus pasakojimas apie Viešpatį apjungė Kalėdų ir
Velykų žinias, padėjo aiškiau pamatyti Evangeliją. Kaip
iliustracija parodytas animacinis filmukas – istorija apie
sėjėją ir keturias dirvas – dar labiau sujaudino gausiai
susirinkusių vaikučių bei jų mamų ir tėčių širdis.
Vaikai džiaugėsi
gautomis dovanomis, o jų tėveliai ir mamos dovanų gavo
evangelizacinį leidinuką Evangelija.lt, Jonavos
krikščionių evangelikų bažnyčios išleistą laikraštį
„Reformacijai 500“ bei Šventąjį Raštą.
Viešpaties
žodžio sėklos tikrai krito į širdis ir, tikime, savu metu
atneš derlių, nes parašyta: „Sėk sėklą rytą ir vakare, nes
nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros“
(Ekl 11, 6).
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija
Gražų, šaltą
ir snieguotą ketvirtadienio, vasario 22 d., vakarą į
Jonavos raj. savivaldybės Socialinių paslaugų centro salę
rinkosi globėjų šeimynos. Vaikų klegesys ir džiugi
nuotaika jau sufleravo, kad čia vyks kažkas įdomaus.
Prasidėjus
2018 m. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia surengė
dar vieną labdaros organizacijos iš JAV „Samariečio
krepšys“ vykdomos akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginį, kurio
metu vaikams ir jų globėjams buvo pasakojama apie pačią
nuostabiausią dovaną pasaulyje – Jėzų Kristų ir
gelbstinčią Jo žinią, Evangeliją.
„Vaikų Kalėdų“
akciją pristatė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
pastorius Giedrius Ažukas. Buvo rodomos skaidrės apie
pasaulio sukūrimą, nuopuolį, Dievo meilę, Jėzaus tarnystę,
kryžių, prisikėlimą ir atpirkimą. Vaikai labai susidomėję
žiūrėjo filmukus apie tai, kaip ruošiamos šios akcijos
dovanėlės ir kokį džiaugsmą jos teikia visame pasaulyje
gyvenantiems vaikams. Netrukus tokiomis dovanėlėmis
džiaugėsi ir jie patys – emocijos liejosi per kraštus.
Džiaugsmingas AČIŪ skambėjo ne kartą.
Malda padėkoję
Viešpačiui už suteiktą džiaugsmą, socialinių paslaugų
centro darbuotojos, vaikai, globėjai (vaikų vadinami
tėčiais ir mamomis) ir bažnyčios savanoriai bendravo prie
vaišių stalo.
Džiaugiamės gražiu ir prasmingu vakaru.
Jonavos krikščionių evangelikų
bažnyčios informacija
Jonavos Krikščionių
Evangelikų bažnyčios patalpose ( Sodų g. 19) visą praėjusį
gruodžio 9 d. šeštadienį nerimo vaikų klegesys ir
džiaugsmas. Įvyko trys ”Vaikų Kalėdų” renginiai, kurių metu
buvo rodomas lėlių spektakliukas “Obuoliukų šeimyna”, po
kurio Evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas
pristatė “Samariečio krepšio” organizaciją, papasakojo apie
Kalėdų esmę bei kartu su savanoriais dovanojo vaikams
Kalėdines dovanėles.
Akcija „Vaikų Kalėdos“
vykdoma bendradarbiaujant su tarptautine labdaros
krikščioniška organizacija „Samariečio krepšys“ iš
JAV(„Samaritan‘s Purse“), https://www.samaritanspurse.org).
Ši akcija savo pobūdžiu unikali ir kartu didžiausia
visame pasaulyje. „Vaikų Kalėdų“ tikslas - suteikti
vaikams džiaugsmą ir viltį bei papasakoti Gerąją
Naujieną apie Dievo meilę.
Kasmet artėjant
Kalėdoms JAV, Kanadoje bei daugelyje Vakarų Europos
šalių Evangeliškų bažnyčių, vaikai ir suaugę į batų
dėžutes surenka dovanėles vaikams. Vėliau šios
dovanėlės kartu su knygelėmis, pasakojančiomis apie
Jėzaus Kristaus Evangeliją, yra siunčiamos į
nepasiturinčias šalis. Taip šie žmonės parodo savo
meilę ir rūpestį kitose šalyse gyvenantiems vaikams.
Tai yra didžiausias ekumeniškai vykdomas labdaros
projektas Lietuvoje, nes jame yra dalyvavusi ir
Evangelikų Liuteronų bei Katalikų bažnyčios.
Jonavos krikščionių
Evangelikų bažnyčia, jau trys metai iš eilės
aktyviai dalyvauja ir remia „Vaikų Kalėdų“ akciją.
“Kalėdos pati didžiausia šventė visame
pasaulyje, visose krikščioniškose valstybėse, tad
džiugu, kad laukiant Kalėdų galima kalbėti apie pačią
Kalėdų esmę Kristaus Evangeliją, be kurios ir nebūtų
šios gražios šventės. Nuostabu matyti degančias iš
džiaugsmo vaikų akis, kai jie gauna dovanėles, gera
matyti, kaip jie su susidomėjimu klauso istorijos apie
didžiausią Dievo dovaną mums - Jėzų Kristų!”- sako
bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Džiaugiamės, kad
Jonavos miesto ir rajono vaikai galėjo džiaugtis
dovanėlėmis kurios šiais metais atkeliavo iš
Vokietijos. [Vaikų Kalėdos logo]
Dovanėlėmis džiaugėsi
“Baltojo pyrago” darbuotojų vaikučiai bei Jonavos raj.
Socialinių paslaugų centro darbuotojų rekomenduojamų
šeimų vaikai. Vaizdingai ir įdomiai parodytu
spektakliuku liko patenkinti ne tik vaikai bet ir jų
tėveliai o šventė baigėsi gražiu bendravimu ir
padėkomis bažnyčios savanoriams kurie surengė šią
gražią šventę.
Jonavos krikščionių
evangelikų bažnyčios informacija
Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginys
Jonavoje
Milda Venslovienė
2017-11-05
„Pripažindamas Reformacijos
įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai,
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Reformacijos
metais. Šiais metais daugelis krikščioniškų šalių švenčia
bei mini REFORMACIJOS 500 metų jubiliejų. Šis įvykis pakeitė
Europos tautų gyvenimą, atnešdamas į kiekvieną tautą Dievo
žodį gimtąja kalba bei atgaivindamas gelbstinčios Dievo
malonės žinią, jog per tikėjimą Jėzumi Kristumi žmogus įgyja
savo sielos išgelbėjimą.
Keitėsi Europa, keitėsi ir
Lietuva“, – šiais žodžiais Jonavos krikščionių evangelikų
bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pradėjo renginį, skirtą
paminėti Reformacijos 500 metų jubiliejui.Labai džiugu, kad
renginys įvyko spalio 31 d. – tikrąją Reformacijos dieną ir
būtent Jonavoje, pirmojo Lietuvos evangeliko-protestanto
Abraomo Kulviečio gimtajame krašte.
Kokią įtaką kultūrai, švietimui, ekonomikai ir
Bažnyčiai Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
padarė Reformacija, kilusi prieš 500 metų spalio 31 d.
vakarą, Martynui Liuteriui paskelbus garsiąsias 95 tezes
Vitenberge? Apie tai įdomiai pasakojo Lietuvos edukologijos
universiteto, Lietuvos istorijos katedros, istorijos mokslų
daktaras, buvęs jonavietis prof. Deimantas Karvelis.
Profesorius labai išsamiai pristatė ir skaidrėmis iliustravo
Martyno Liuterio kelią dvasinių pokyčių link, atskleidė jo
troškimą pažinti Dievą gyvai ir asmeniškai, ne per liturgiją
ar tradiciją. Pranešimas buvo tikrai įdomus ir visų
susirinkusiųjų dėmesys buvo nukreiptas į pranešėją.
Vaizdingas pasakojimas
pakrypo prie Reformacijos sklaidos Lietuvoje būdų ir
aplinkybių, pagrindinių Reformacijos srovių LDK ir jų įtakos
sociokultūriniams procesams. Profesorius paminėjo
žymiausias Lietuvos Reformacijos asmenybes – Martyną
Mažvydą, Abraomą Kulvietį (jo paminklas stovi Jonavos
Santarvės aikštėje, visai šalia pastato, kuriame vyko
renginys), Mikalojų Radvilą Juodąjį. Buvo apžvelgtos ir jų
idėjos, veikla, prisiminti ryškiausi Reformacijos
laikotarpio tekstai.
Reformacija sužadino teologinius disputus,
paskatino pertvarkyti švietimo sistemą. Būtent Reformacijos
idėjas skleidusių asmenybių dėka buvo išleista pirmoji knyga
lietuvių kalba su gramatika, poezija, lietuviškomis
giesmėmis.
Kaip Kristaus Tiesos žodžių atspindžiai matosi
ir girdisi šiandien? Apie tai kalbėjo Evangelikų reformatų
generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Jis
apžvelgė naujuosius evangelinius judėjimus, moderniųjų
evangelikų Bažnyčias, paminėdamas ir sekmininkų bei
„Tikėjimo žodžio“ Bažnyčias, kurios atnešė į mūsų tautą dar
aiškesnį Dievo paveikslo suvokimą, meilę Dievo žodžiui –
Šventajam Raštui.
Žinoma, Reformacijos
jubiliejui skirtame renginyje skambėjo ir Viešpatį
šlovinančios giesmės. Reformacijos žinią visada lydėjo Dievą
mylinčių žmonių padėkos giesmės, himnai ir psalmės. Tad ir
šio vakaro metu Reformacijos bei mūsų laikmečio giesmes
giedojo Vilniaus bažnyčios choras, vadovaujamas Ritos
Brazaitienės. Puikūs balsai ir gilūs, dvasią pakylėjantys ir
susimąstyti kviečiantys giesmių žodžiai jaudino
susirinkusiųjų širdis.
Renginio pabaigoje buvo skirta laiko ir
susirinkusiems rūpinčius klausimus aptarti. Žmonės domėjosi
apie ekumeninį judėjimą Lietuvoje, apie trečiąją
Reformacijos srovę, šalia liuteronizmo ir kalvinizmo,
arijonų judėjimą, taip pat pavadinimo „protestantai“ kilme,
išsakė susirūpinimą dėl skaudaus (bet to ignoruoti negalime)
Romos katalikų bažnyčios santykio į Reformacijos idėjas tiek
XVI a., tiek ir šiandieninėje Lietuvoje. Į renginio dalyvių
klausimus išsamiai atsakinėjo svečiai kun. T. Šernas ir
prof. D. Karvelis.
Renginyje dalyvavo Jonavos miesto meras
Eugenijus Sabutis, kuris taip pat pasidalijo gražiomis
įžvalgomis apie Reformaciją ir padėkojo už renginį. Taip pat
dalyvavo ir LR seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja
Laima Slovikienė, švietimo bei teisėsaugos darbuotojai ir
kiti jonaviečiai bei miesto svečiai, tad Kultūros centro
mažoji koncertų salė buvo pilna. Džiaugiamės, kad Jonavos
miesto gyventojai vis labiau suvokia ir gerbia Reformacijos
padarytą įtaką Lietuvai.
Ypatingas dėmesys rašytam
Dievo žodžiui gimtąja kalba, kurį rodė Reformacijos dalyviai
XVI a., puoselėjamas ir šiandien – renginio dalyviai galėjo
įsigyti prof. D. Karvelio knygą „Iš Radvilų giminės
istorijos“, Vilniaus universiteto prof. Dainoros Pociūtės
monografiją „Nematomos tikrovės šviesa“ – apie Reformacijos
asmenybes, jų gyvenimą ir darbus, bei daug kitokių įdomių
istorinių ir dvasinių knygų, kuriomis prekiavo iš Vilniaus
atvykęsReformatų
literatūros centras.
Renginių, skirtų REFORMACIJOS 500 metų
jubiliejui paminėti, ciklas, prasidėjęs sausio mėn. Vilniuje
ir nuvilnijęs per visą Lietuvą dar tęsiasi. Šis Jonavoje
vykęs renginys – tai bendras Jonavos savivaldybės Kultūros
centro ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios renginys.
Tikėkimės, kad tokių istorinių, edukacinių projektų mūsų
miesto erdvėse vyks ir daugiau.
Evangeliškos poezijos ir
giesmių vakaras Jonavos suaugusiųjų švietimo centre
Jolanta Miščiukienė
2017-10-17
„Taigi būkite Dievo
sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir
Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir
kvapią auką Dievui (Ef 5,1-2). Iš meilės Tiesai, meilės
Kristui bei meilės Dievo žodžiui prieš 500 metų gimė
Reformacija. Iš meilės Jonavai surengėme šį renginį, iš
meilės Kūrėjui gimė autorei šios eilės bei giesmės. Tad
gyvenkime mylėdami vienas kitą ir su mylinčiomis širdimis
klausykime tai ką girdėsime šį vakarą“, – įžanginį žodį
prieš pradedant renginį tarė Jonavos krikščionių evangelikų
bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas.
Minint Reformacijos 500
metų sukaktį, spalio 12-osios vakarą Jonavos krikščionių
evangelikų bažnyčia pakvietė į Evangeliškos poezijos ir
giesmių vakarą, kuris vyko Jonavos suaugusiųjų švietimo
centre. Tai buvo nuostabus, širdį liečiantis ir ją
keičiantis vakaras: sielą lietė puikių atlikėjų
profesionaliai atliekamos giesmės, o Elenos Kaminskienės
eilės kalbino širdį, kvietė pakelti akis į žemės ir dangaus
Kūrėją. Kaip pati eilių autorė ir rašo:
Dievo rankose – būtys ir nebūtys,
Džiaugsmo fiestos ir ...skausmo bedugnės,
Čia visi atradimai ir netektys ...,
Ir ramybė, ir nerimo ugnys...
Tik iš Jo ateina gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, ramybė,
paguoda...
Žmogus žemiškojoje
kelionėje daug skausmo, netekčių, nevilties. Jį slegia
kasdieniai rūpesčiai, vienatvė. Kiekvienas nori būti
stiprus, pasitikintis savimi, nori būti mylimas ir
suprastas, bet, deja, gyvenimas meta įvairius iššūkius.
Vieni atranda vidinių jėgų ir eina pirmyn, kiti palūžta ir
plaukia pasroviui. Kas gali pakelti tą žmogų, kas gali
priglausti jį, kas gali pasakyti, kad tu, žmogau, esi
reikalingas? Štai, kaip švelniai, poezijos knygelėje
„KITOKIA MEILĖ“ poetė užrašė:
Kas pavers tavo rūškaną rytą
Į svaiginančiai smagų šokį?
Kas tau leis prisiglaust prie savęs,
Nors mylėti visai dar nemoki...
Kas išplėš iš piktos vienumos
Ir ištars:“ Tu labai reikalingas“?
Kas lyg paukštį į laisvę išleis,
Paprasčiausiai, kad būtum laimingas?
Niekada nepaliks, bus šalia.
Nuolat klumpantį guos, ves ir mokys.
Gal skaudės, bet bus skausmas kitoks:
Jėzaus meilė pakels. Ji
kitokia. („Kitokia meilė“)
Net nepajutome kaip prabėgo
laikas, nes visi nurimę klausėmės prasmingų eilių ir giesmių
skambėjimo. Girdėjome ir Reformacijos himnu tapusios giesmės
Martyno Liuterio „Tvirčiausia apsaugos pilis“, klausėmės
kompozitoriaus Gintauto Abariaus kūrybos. Vakaro metu
Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kolektyvas
„Vakarė“ poetei Elenai Kaminskienei padovanojo staigmeną –
vakaro pabaigoje padainavo porą sakralinių melodijų pagal
autorės žodžius.
„Kažkur giliai mumyse įrašytas jaudinantis
amžinybės troškimas, tačiau žmogaus siela lyg nendrė linksta
tai į vieną, tai į kitą pusę – čia prisipildo dangaus, čia,
žiūrėk, išsenka ir sotinasi vien žemiškais potyriais, čia
vėl išalkusi šaukiasi amžinojo Dievo...“ (Elena Kaminskienė)
Visų šiame puikiame vakare dalyvavusių
jonaviečių vardu nuoširdžiai dėkojame Ritai Brazaitienei,
Vitalijui Beconiui, Raimundui Daunoravičiui, Agnei
Kavaliauskienei bei Elenai Kaminskienei – jūs buvote
nuostabūs.
Vakar bibliotekoje vyko
renginys, skirtas Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti.
Apie Reformaciją, jos įtaką švietimo sistemai ir kultūros
raidai mums pasakojo Jonavos krikščionių evangelikų
bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Taip pat klausėme
ištraukų iš pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo
"Katekizmo" ir K. Donelaičio "Metai" knygos, kurias skaitė
J. Miščiukienė ir L. Gedminienė, o to laikmečio giesmes
atliko L. Kučinskas. Buvo šiltas vakaras, kupinas istorijos,
žinių ir atradimų. Ačiū už atvykimą pas mus ir už
bibliotekai padovanotas knygas!
Ankstyvą rugsėjo
9 dienos rytą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
iniciatyva buvo organizuota ekskursija „Kunigaikščių
Radvilų keliais“, prie kurios prisijungė svečiai iš Alytaus,
Marijampolės ir Raseinių. Kelionės maršrutas
Jonava–Dubingiai–Deltuva–Kėdainiai. Ekskursiją vedė
istorikas, prof. dr. Deimantas Karvelis, kuris visos
kelionės metu pasakojo apie XVI a. Reformacijos asmenybes ir
garsią LDK didikų giminę – Radvilas.
Kelionė
prasidėjo prie Abraomo Kulviečio (1510–1545) paminklo, kuris
stovi Jonavos miesto Santarvės aikštėje. Prieš 500 metų
Jonavos krašte, Kulvos dvare, gimė ši nepaprasta asmenybė,
raštijos ir reformacijos Lietuvoje pradininkas.
A. Kulvietis
mokėsi graikų, hebrajų, lotynų kalbų, gilinosi į senovės
kultūrą. Žinių troškimas jį nuvedė į Krokuvą, vėliau į
Nyderlandų Liuveno universitetą, seniausią Šiaurės Europoje,
kuriame plito didžiojo humanisto Erazmo Rotardamiečio,
Reformacijos sąjūdžio pradininko, idėjos. A. Kulvietis
mokėsi ir Leipcigo bei Vitenbergo universitete. 1540 m.
lapkritį baigė Sienos universitetą Italijoje, apsigindamas
pasaulietinės ir bažnytinės teisės doktoratą. Šiuose
universitetuose tuo metu sklido protestantizmo idėjos. Su
tomis idėjomis jaunasis mokslininkas ir išskubėjo į Lietuvą.
Vilniuje jis prisistatė karalienei Bonai Sforcai, kuri
atkreipė dėmesį į jauną pamokslininką, baigusį mokslus jos
gimtojoje Italijoje. Puikai išsilavinusi karalienė taip pat
buvo linkusi į protestantizmą. Bona padėjo A. Kulviečiui
įsteigti Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą–kolegiją,
skirtą bajorų vaikams mokyti. Pagal Sorbonos kolegijos
pavyzdį sukurtoje mokykloje daugiau kaip 60 vaikų mokėsi
graikų, hebrajų, lotynų kalbų ir Šventojo Rašto. Žinoma, čia
buvo skleidžiamos reformatorių idėjos, o mokyklos vadovas
nevengė kritikuoti katalikų kunigų. Kol karalienė buvo arti,
A. Kulvietis galėjo jaustis gana saugus. Bet vos tik ji 1542
m. iškeliavo iš Vilniaus į Krokuvą, mūsų kraštietis buvo
Vilniaus vyskupo įskųstas karaliui Žygimantui Senajam ir
gautas karališkas dekretas, kuriame nurodyta bajorą A.
Kulvietį atvesdinti į Bažnyčios teismą. Dekrete parašyta,
kad lietuvis Abraomas iš Kulvos atsimeta nuo šventosios
Romos katalikų bažnyčios, tiek žodžiais, tiek darbais
išpažįsta svetimą mokslą ir kitus į paklydimą traukia. Todėl
A. Kulvietis išvyko į Karaliaučių, kur tapo kunigaikščio
Albrechto patarėju ir pradėjo dirbti naujoje mokykloje, kuri
turėjo rengti evangelikų kunigus. Mokiniai, tarp kurių buvo
ir lietuvių, gilinosi į humanitarinius mokslus, kalbėjo
lotyniškai, dalyvaudavo disputuose.
Vaclovas
Biržiška, parašęs A. Kulviečio biografiją, atkreipė dėmesį,
kad jis buvo didelio pamaldumo, darbštumo ir padorumo
pavyzdys. Kaip mokslininkas, jis buvo laikomas daugelio
sričių specialistu, nepaliaujantis gilinti savo žinių. 1544
m. A. Kulvietis tapo pirmuoju Karaliaučiaus universiteto
vicerektoriumi. Šiandien sakytume – rektoriumi. Tai buvo
universitetas, skirtas ne tik Prūsijai, bet ir platesniam
kraštui.
Svarbiausiu A.
Kulviečio kūriniu laikomas 1543 m. laiško forma parašytas
„Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei),
adresuotas Bonai Sforcai, kuriame jis išdėsto savo
teologines pažiūras. Šiame kūrinyje autorius kritikavo
Katalikų bažnyčią, neišsilavinusius, godžius dvasininkus.
Jis buvo įsitikinęs, kad teisę aiškinti Šventąjį Raštą turi
kiekvienas mokslo ragavęs žmogus. Laiške jis dėstė savo
tikėjimo tiesas, pasisakė prieš celibatą. A. Kulviečio
gyvenimo ir veiklos tyrinėtoja prof. Dainora Pociūtė
monografijoje „Maištininkų katedros“ teigia, kad šis tekstas
pradėjo „nepriklausomo žmogaus ir kritinės Lietuvos minties
istoriją“. A. Kulvietis jautėsi teisus ir prieš Dievą, ir
prieš savo sąžinę: „O jeigu ką prieš sąžinę pasakyčiau,
tekrinta ant manęs Dievo rūstybė.“ Abraomas Kulvietis yra
vadinamas pirmoji Lietuvos sąžinė.
A. Kulvietis
buvo pasirengęs įvairiapusėms švietimo ir dvasinio gyvenimo
reformoms, kuriomis degė ir Radvilų giminė. Apie tai ir
sužinojome, keliaudami ir klausydami tikrų faktų bei
istorijų iš prof. Deimanto Karvelio lūpų.
Atvykę į
Upninkus, sustojome ties pirma Jonavos krašte pastatyta
bažnyčia. Radvilos buvo LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir
išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII
a. pabaigoje. Radvilos buvo viena turtingiausių Europos
giminių, jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032
dvarus, 10053 kaimus. Upninkai taip pat buvo vienas iš
miestelių, kuris priklausė Radvilų giminei ir pirmą kartą
rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1442 m. pirmo žinomo jos
valdytojo Kristino Astiko testamente sūnui Radvilai Astikui.
Molėtų rajone
aplankėme esantį Dubingių miestelį, kuris įsikūręs 20 km į
pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, dar
vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krašte. Prie miestelio
stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete
(archeologijos paminklas). XVI a. pradžioje Dubingius perėmė
Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų
Lietuvoje. Ant šio Dubingių piliakalnio stovėjo Radvilų
pilis, šalia buvo suręsta medinė evangelikų reformatų
bažnyčia. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I pastatė naują
mūrinę, renesanso stiliaus bažnyčią, kur, manoma, buvo
palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus
Radvila Rudasis (1515–1565 m.), kuris buvo vienas iš
žymiausių Radvilų giminėje, ne tik užėmęs svarbiausius
valstybės postus – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
(LDK) kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos
vietininkas. 1682 m. Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų
reformatų sinodas. XVII a. – XVIII a. evangelikų reformatų
bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui
perėjo į katalikybę. 1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia
sudegė.
Palikę Dubingių
miestelį, autobusu pajudėjome link Kėdainių, aplankydami ir
Deltuvos miestelį, kuris yra 6 km į vakarus nuo
Ukmergės. Sustojome prie XVI a. pastatytos, deja, šiandien
tik griuvėsiais virtusios Deltuvos Evangelikų Reformatų
bažnyčios. Deltuvos bažnyčia įsteigta prieš 1570 m. ir yra
viena pirmųjų reformatų bažnyčių Lietuvoje. 1615 m. Deltuvos
reformatų bažnyčios istorijoje pagrindiniu jos fundatoriumi
laikomas Breslaujos maršalka Jurgis Samsonas Podbereskis.
Su didžiausiu
susidomėjimu ekskursijos dalyviai klausėsi gido Deimanto
Karvelio pasakojimo apie Radvilų giminę Kėdainių evangelikų
reformatų bažnyčioje, kuri yra išlikusi nuo XVII amžiaus.
Bažnyčia pastatyta renesanso stiliumi, ją 1652 m. pastatė
Kristupas Radvila ir jo sūnus Jonušas Radvila. Joje išlikusi
renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota
sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolų paneliai.
Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos
mauzoliejus. Kriptoje – didieji etmonai Kristupas Radvila
Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai
vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė
Lietuvoje. Dėl unikalios akustikos bažnyčioje vyksta
koncertai ir kiti renginiai. Šioje bažnyčioje meldžiasi ir
Kėdainiuose gyvenantys evangelikai reformatai.
2001 m.
pradžioje restauruoti likusių kunigaikščių Radvilų šeimos
narių – Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617),
Elžbietos (1622–1626) ir Stepono (1624–1624) – sarkofagai.
Valdant Lietuvos
didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – Kristupui
Radvilai ir jo sūnui Jonušui
(1612–1655) –
miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a.
pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų,
kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų,
puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių,
gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. 1627
m. rugpjūčio
24 d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių
miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos
dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir
Kiškų – heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas
Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę
Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke.
Kunigaikščiai
Radvilos rūpinosi socialinėmis miestiečių reikmėmis, todėl
1629 m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 špitolės,
našlaičių namai ir ligoninė. Mieste įkurta viena iš pirmųjų
vaistinių Lietuvoje. Skirtingų religinių konfesijų
miestiečius saugojo 1627 m. pasirašytas taikaus sambūvio
susitarimas. Jį pasirašę Kristupas Radvila ir Vilniaus
vyskupas Eustachijus Valavičius pripažino evangelikų
reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumą.
Kėdainių
klestėjimą nutraukė 1564–1660 m. karas su Rusija ir Švedija.
Rusijos kariuomenei okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją
Kunigaikštystę, 1655 m. rugpjūtį mieste prasidėjo derybos su
Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo atstovais dėl LDK
pasidavimo Švedijai. Derybos baigėsi 1655 m. spalio 20 d.
pasirašytu aktu, kuriuo LDK nutraukė uniją su Lenkija ir
sudarė naują uniją su Švedija. Iš lietuvių pusės uniją
pasirašė Jonušas Radvila. Nuo 1659
m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir
žentas, Prūsijos
generalgubernatorius Boguslavas
Radvila (1620–1669
m.). Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė
naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino
naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tik nuo XVIII
a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų,
daugėjo pirklių ir amatininkų.
Prof. Deimanto
Karvelio dėka aplankėme ir Šviesiąją gimnaziją, kurios
istorija siekia XVI a. Kėdainių gimnazijos įkūrimas siejamas
su reformacijos plitimu Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje. 1606 metais Kėdainiai atiteko Biržų
kunigaikščiams Radviloms, kurie rūpinosi miesto kultūra,
švietimu ir ekonomika. 1625 metais kunigaikštis
Kristupas Radvila savo lėšomis įkūrė mokyklą,
vadovaudamasis Vilniaus provincinio sinodo nutarimu.
Kunigaikštis skyrė pinigų mokyklai išlaikyti, mokinių
maistui bei knygoms. 1629 metais evangelikų reformatų
vyresnybė išleido įstatus, kurie griežtai reglamentavo
mokyklos darbą: buvo nurodyta, kaip turi elgtis mokytojai ir
mokiniai, parengta mokymo programa. Įstatuose buvo
nustatytos 4 dalys (klasės): I klasė (aukščiausioji) – prima,
II klasė – sekunda, III klasė – tertia,
IV klasė (žemiausioji) – guatra. Taikyti šie
mokymo metodai: diktavimas (nebuvo vadovėlių), mokymasis
atmintinai, praktinių įgūdžių formavimas (mokiniai buvo
verčiami kalbėti lotyniškai net per pertraukas). Pirmasis
mokyklos rektorius buvo vokietis iš Gdansko – Fridrichas
Štarkius Gdanskietis, jo pavaduotojas – Mikalojus
Matusevičius, vėliau – Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis
Telega. Dėstė teologijos, filosofijos, matematikos mokslų
daktarai: Jonas Šidlovijus, Adomas Rasijus, Aleksandras
Torkvatas, Adomas Freitagas, kuris buvo žymus gynybinių
įtvirtinimų inžinierius.
Įdomi gimnazijos
pastato istorija. Iš pradžių mokykla įsikūrė mūriniuose
Šaflerio namuose, prie Didžiosios rinkos aikštės,
triukšmingoje ir nepatogioje vietoje. 1631 m. K. Radvilos
rūpesčiu Didžiosios pilies ir Josvainių gatvių kampe
pradėtas rekonstruoti namas, nupirktas iš miestiečio,
buvusio burmistro Petro Zigmuntavičiaus Skomino. Šis
pastatas tapo svarbiu architektūriniu XVII a. paminklu. Tai
bene vienintelis aukštesniųjų mokyklų pastatas, išsaugojęs
autentiškumą.
1647 metais
kunigaikščio Jonušo Radvilos rūpesčiu Kėdainių mokykla
reformuota į gimnaziją, kuri Vakarų Europos pavyzdžiu imta
vadinti Šviesiąja gimnazija (Gimnasium Illustre).
1649 metais mokykla gavo Šviesiosios gimnazijos vardą.
Gimnazijai inteligentai, kunigai dovanojo knygas, todėl prie
jos buvo nemaža biblioteka. Šviesiosios gimnazijos mokiniai
daugiausia buvo bajorų vaikai, todėl po gimnazijos baigimo
didesnė jų dalis tapdavo kunigais.
Pirmieji
gimnazijos metai buvo jos klestėjimo pradžia. Tai lotyniško
tipo humanitarinė gimnazija. Joje mokoma aštuonių kalbų,
tarp jų lotynų, graikų, rusų, lenkų, prancūzų, hebrajų.
Dėstoma lotyniškai, lenkiškai, tačiau paaiškinimams vartota
lietuvių kalba.
1651 metais
Vilniuje reformatai gimnazijai parengė naujus įstatus,
tačiau gimnazija jais vadovavosi tik ketverius metus, nes
1655 m. kilus karui su Švedija, gimnazija buvo uždaryta,
mokiniai ir mokytojai išsiskirstė. Naujai atidaryta ji buvo
tik po šešerių metų, t. y. 1661 metais, gimnazija
suskirstyta į tris skyrius. Jos direktoriumi paskirtas
kunigas Samuelis Ciras (Cirusas). 1685 metų Kėdainių
gimnazijos pamokų tvarkaraštis ir nuostatai buvo antrieji
šios mokyklos nuostatai XVII amžiuje. Gabiems mokiniams
buvo sudarytos sąlygos baigus gimnaziją studijuoti
Vokietijos aukštosiose mokyklose. Neturtingus, bet gabius
mokinius rėmė miesto turtingieji.
XVIII amžiuje
prasideda karų laikotarpis ir gimnazija uždaroma net
dvylikai metų. Po karų, 1769 metais, gimnazija vėl
atidaroma ir vėl pradedama mokyti mokinius. Mokykla ne vieną
kartą buvo uždaroma ir vėl atidaroma, nes kiekvienas
istorinis laikmetis nešė savo perversmus.
***
Tikintieji ir
svečiai iš ekskursijos „Kunigaikščių Radvilų – reformatorių
keliais“ grįžo puikios nuotaikos. Kelionė buvo nenuspėjamai
įdomi, informatyvi, ji atvėrė prieš 500 metų liepsnojusio
Reformacijos laužo prasmę. Atskleidė taip stipriai
uždulkėjusias tiesas, dėl kurių mūsų protėviai aukojo savo
gyvybes. Nuoširdžiai dėkojame prof. Deimantui Karveliui už
šią puikią kelionę.
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
informacija.
Taip būtų
galima pavadinti dviejų krikščioniškų evangelinių
bažnyčių, Jonavos ir Ukmergės, išvyką bei Krikšto
sakramento suteikimo šventę paskutinį liepos mėnesio
savaitgalį gražioje Jonavos miškų urėdijos poilsiavietėje.
Šios išvykos tikslas – paminėti Reformacijos 500 metų
sukaktį Jonavos krašte, prisimenant Jėzaus Kristaus vardą
garsinusius ir išgelbėjimą ne darbais, bet tikėjimu per
švietėjišką bei kultūrinę veiklą skelbusius Reformacijos
laikų Evangelijos nešėjus. Būtent šios savaitės keturios
maldos grandinės už Vienybės konferenciją Vilniuje dienos
dar labiau suvienijo Jonavos bažnyčią, kuri penktadienį
atsidėjo pasninkui ir maldai už bendrijos Sinodo
surinkimą ir vadovybės rinkimus rugpjūčio 15 d., už
Vienybės konferenciją Vilniuje ir taip pat už rudenį
vyksiančius Reformacijos 500-ųjų metu minėjimo renginius
Jonavoje. Susirinkę į iškylos vietą, visi drauge maldoje
palaiminome šias dienas, sugiedojome kelias giesmes, taip
padėkodami Viešpačiui.
Įsikūrę ir
pavakarieniavę klausėme pastoriaus Giedriaus Ažuko įdomaus
istorinio pasakojimo apie mūsų žemiečius evangelikus,
vienas iš kurių – Lietuvoje gilų pėdsaką palikęs Abraomas
Kulvietis, kilęs iš Kulvos dvaro. Nors jis neturėjo
stiprios palaikymo komandos, tačiau jo veikla Lietuvoje
buvo itin produktyvi, nors to meto tautos vadovų nebuvo
pakankamai įvertinta ir suvokta. Abraomas troško tarnauti
Lietuvai, šviesti ir raginti tautą siekti mokslo aukštumų.
Deja, nesuprastas ir neįvertintas, net patyręs
persekiojimų, ypač iš katalikų dvasininkų pusės, Abraomas
Kulvietis buvo priverstas bėgti iš tėvynės ir tarnauti
Karaliaučiuje.
Prisiminėme ir
kitas Reformacijai ir Lietuvai daug nusipelniusias, bet
mažai žinomas asmenybes, pavyzdžiui, Šiluvos ir Žeimių
(šalia Jonavos) dvarų valdytoją, LDK valstybės veikėją,
karaliaus dvariškį, nuo 1578 metų – rūmų maršalką, nuo
1588 metų – Vitebsko kaštelioną Andrių Merkelį Zavišą ir
jo žmoną Daratą Samboreckaitę-Zavišienę. Šios moters
tarnystė atspindi to laikmečio Evangelijos skelbimo
dvasią, kuri išreiškė evangelikų reformatų nuostatas ir
planus – plėtoti kultūrinę veiklą, Reformacijos dvasia
ugdyti jaunimą. Su Zavišų vardu siejamas evangelikų
reformatų parapinės mokyklos įkūrimas 1595 m. – šie metai
ir laikomi Žeimių mokyklos įkūrimo metais, dabartinės
Žeimių vidurinės mokyklos kūrimosi pradžia. Tai buvo
anksčiausiai įkurta mokykla dabartiniame Jonavos rajone.
Ši dvarininkė
rėmė lietuvio spaustuvininko Jokūbo Morkūno (Markovičiaus)
išleistą Pawelo Gilovskio katekizmą „Wyklad katechizmu”
(1605 m.). Kaip jo išleidimo vieta nurodomi Žeimiai. XVI
a. Žeimiuose veikė viena pirmųjų spaustuvių LDK. 1592–1607
m. Jokūbas Morkūnas knygas spausdino Vilniuje, o jo veiklą
rėmė Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas.
Upninkų
istorija su Ona Radvilaite Kiškiene ir su Radvila Astiku
susieti įvykiai tik dar kartą paliudijo, jog mes,
evangelikai, nesame Jonavoje keisti naujokai, deja, daug
tikinčiųjų ir jų darbų tiesiog nustumti istorijos
užmarštin. Pastorius drąsino tikinčiuosius, priimti šio
laiko iššūkius ir toliau tęsti prieš 500 metų mūsų brolių
pradėtą Kristaus liudytojų tarnystę Jonavos miesto
žmonėms, tęsiant tiek švietėjiškos, tiek kultūrinės jų
veiklos tradicijas.
Džiaugėmės gražiu oru, žaidėme šachmatais, šaškėmis, kitus
įvairius žaidimus. Sukurto laužo dūmai priminė, jog jau
garuoja sesių Angelės, Marytės ir Jolantos verdama sriuba.
Danutės akordeono skleidžiami muzikiniai garsai kvietė
liaudišku stiliumi šlovinti Viešpatį prie naktinės laužo
šviesos bei panirti į apmąstymus, klausant įdomių
istorinių skaitinių iš knygos „Amžinoji Uola“. Liudijome,
ką patyrėme, kuo gyvename, kas slegia širdį, kas
džiugina...
Kitos dienos
rytą visi rinkomės į ypatingas pamaldas, kurių metu buvo
teikiamas Krikšto sakramentas. Atvyko ir Ukmergės
bažnyčios tikintieji, kurie džiugino visus, giesmėmis
vesdami Dievo akivaizdon. Pastorius pasakė pamokslą apie
prisikėlusio Jėzaus Kristaus įsteigtą Krikštą, kuris labai
svarbus tikinčiojo gyvenime tiek išgelbėjimo, tiek
pasišventimo procese, taip pat norint dalyvauti Viešpaties
Vakarienėje. Krikštas – mūsų tyros sąžinės atsakas Dievui.
Krikšto metu mes tarsi „palaidojami“ Kristuje pasauliui ir
atgaivinami naujam gyvenimui dvasioje. Apaštalų Petro,
Pilypo ir Pauliaus gyvenimų epizodais iliustruotas
pamokslas kreipė širdis į atgailą ir tikrą krikšto
sampratą, o po pamokslo visi pajudėjome į numatytą krikšto
vietą. Krikšto sakramentą priėmė 6 apsisprendusios iš
visos širdies tikėti sesės, kurioms buvo įteikti Krikšto
liudijimo dokumentai ir Naujasis Miesto katekizmas.
Visos šventės
metu džiugino bendravimo laisvė, atvirumas ir supratimas.
Skanaudami keptas dešreles, „jūreivišką košę“ ir
bendraudami dar labiau pažinome vieni kitus. Šventę
baigėme vienybės ir padėkos malda už šią nuostabią išvyką,
kurios metu ne kartą buvome kviečiami iš tiesų pavesti
savo gyvenimus Jam, kaip rašoma 84 psalmėje: „Mano širdis
ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo“ (Ps 84, 2).
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
informacija
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius
Ažukas buvo pakviestas pamokslauti Mažųjų brolių kapucinų
organizuotame festivalyje „Dievas yra meilė“. Šis festivalis
vyko Jurbarko rajone, Paulių gyvenvietėje įsikūrusio
Kapucinų vienuolyno ir reabilitacinio centro „Gailestingumo
namai“ teritorijoje.
Jaunimo
dvasingumui ugdyti skirtoje konferencijoje pastorius
pamokslavo apie Šventosios Dvasios nužengimą į žemę bei
krikščioniškoje tradicijoje minimą ir švenčiamą pirmosios
bažnyčios gimimą Jeruzalėje Sekminių dieną. Vaizdingi
pavyzdžiai apie viesulus, prasiautusius Lietuvoje, gražiai
iliustravo mintį apie griaunančių pasaulio jėgų žmogaus
gyvenime paliekamą žalą. Tačiau Šventosios Dvasios
atėjimas kitoks – Ji ateina su ūžesiu, tarsi smarkaus vėjo
pūtimas (Apd 2, 1–4), ir atneša gyvenimą teikiančią jėgą.
Jėgą, kuri liudija Jėzų Kristų (Jn 15, 26), suteikia
tiesos supratimą, ramybę, džiaugsmą, paguodą ir sveikatą.
Apaštalų knygos iliustracijos, pristatančios Šventosios
Dvasios veikimą per Jėzų Kristų ir apaštalus, parodo mums,
kokia buvo pirmoji bažnyčia. Šventosios Dvasios atėjimas –
tai Dievo Tėvo pažadas (Apd 1, 4), pranašų paskelbtas.
Dvasia pakeičia mūsų akmenines širdis ir padaro ją jautrią
Dievo žodžiui, Jo valiai, vykdančią ir gyvenančią pagal
Dievo įstatus ir nurodymus (Ez 36, 26–27). Po pamokslo
klausytojai liudijo, jog išgirstas žodis lietė jų širdis.
Vėliau grupelėse vyko diskusijos pagal iš anksto
pastoriaus sudarytus klausimus pamokslo tema.
Festivalis
„Dievas yra meilė“ organizuojamas ne pirmus metus. Į jį
suvažiuoja jaunimas iš įvairių Lietuvos vietų – Kauno,
Klaipėdos, Jurbarko, Raseinių. Buvo svečių ir iš Lenkijos.
Šio festivalio metu vyksta įvairūs edukaciniai projektai,
tapyba, keramikos dirbtuvės, Dievo žodžio konferencijos,
diskusijos, susitikimai su žinomais sportininkais,
aktoriais, kurie paliesti Dievo žodžio gyvena naują
gyvenimą ir apie jį liudija kitiems. Vyksta krikščioniškų
muzikos grupių koncertai.
Tai išties
puiki krikščioniška fiesta, vykstanti tarsi
tolimame Galilėjos kaime (Jurbarko raj., Paulių km.), bet
pristatanti gelbstintį Kristų, įvairiais Jį šlovinančiais
ir garbinančiais projektais, nukreiptais į įvairių
konfesijų jaunimo širdis, kad jos būtų pakeistos
Šventosios Dvasios jėga.
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios
informacija